asmuo

Romuntas

2 teiginiai4 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbuto pasakojime Romuntas buvo Traidenio ir Mazovijos kunigaikštytės sūnus, vadinamas garsiu lietuvių istorijoje.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 133

Juo tapo tikras Narimanto brolis Traidenis, kuris buvo Jotvingijos ir Dainavos kunigaikštis su priklausomybės nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir tam tikros duoklės mokėjimo pa­ reiga. Sis kunigaikštis pastatė Raigardo pilį, vedė Mazo­ vijos kunigaikštytę, kuri pagimdė jam garsų lietuvių isto­ rijoje Romuntą. Be to, jis nuolat rengė plėšikiškus žygius į Lenkiją, Rusią ir Mazoviją, buvo griežtas ir žiaurus val­ dovas, tironiškai elgėsi su valdiniais ir užkariautais žmo­ nėmis1.
t-002vidutinis

Romuntui dar esant gyvam, jauniausias iš jo sūnumis vadintų asmenų Traidenis vadovavo kariuomenei kaip vyriausiasis vadas.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 132

Kaip tei­\ngiama įvairių rašytojų, Ro­\nmuntas paliko penketą sūnų, \ntačiau artesnis tiesai vos ke­\nlių šaltinių minimas pasakojimas, jog jis mirė bevai­\nkis. Mat tie, kurie vadinami jo sūnumis, buvo jau to­\nkio amžiaus, kad jauniausias iš jų, Traidenis, Romun- \ntui dar gyvam esant, vadovavo kariuomenei kaip \nvyriausiasis vadas. Vargu ar galima patikėti, kad per \ntokį trumpą laiką po Šventaragio mirties (tai yra vos \nper dešimtmetį) jo proanūkiai būtų suaugę ne tik bran­\ndžiais jaunikaičiais, bet ir vyrais, galinčiais valstybę \nvaldyti.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Mat tie, kurie vadinami jo sūnumis, buvo jau to­ kio amžiaus, kad jauniausias iš jų, Traidenis, Romun- tui dar gyvam esant, vadovavo kariuomenei kaip vyriausiasis vadas. Vargu ar galima patikėti, kad per tokį trumpą laiką po Šventaragio mirties (tai yra vos per dešimtmetį) jo proanūkiai būtų suaugę ne tik bran­ džiais jaunikaičiais, bet ir vyrais, galinčiais valstybę valdyti. Valdovo sūnus ar seserėnas Traidenis, pačiam Giliginui dar esant gyvam, išsivedė sutelkęs ir apgink­ lavęs asmeniškomis lėšomis trisdešimties tūkstančių kariuomenę iš Lietuvos ir Prūsijos: su trečdaliu kariuo­ menės jis nusiaubė Mazoviją, o su likusiais dviem treč­ daliais— Kulmo žemę.
t-003Reikšmingi paminėjimai

Susietas teiginys: t-003