Narbutas pasakoja, kad 457 m. svebų samdytas karvedys Ricimeras paėmė valdžią į savo rankas, Avitui sėdint imperatoriaus soste. Narbutas pasakoja, kad Ricimeras, atsikratęs Majorijano, neteko vieningos imperijos valdžios ir imperijos vadovu iškėlė Severą. Imperatoriaus sosto griovėjas Ricimeras iškėlė imperijos, kurią jau su darė beveik vien Italija, vadovu Severą ir šaukėsi pa galbos iš Konstantinopolio.
Einanti savo politinio gyvenimo saulėlydžio link galinga Cezarių valstybė 457 metais, kai aukščiausias svebų samdytas karvedys Ricimeras, paėmęs valdžią į savo rankas, pademonstravo ypatingą silpnumą; tuo metu soste sėdėjo imperatorių vaizduojąs Avitas, kurį po Genseriko užpuolimo visigotai išrinko imperatoriumi. Jis, Ricimerui įsakius, atsisakė savo aukšto posto. Vietoj jo purpurais buvo padabintas Majorijanas, kuris būtų buvęs vienas garbingiausių monarchų, jei būtų valdęs ne tuo apverktinu žlugimo metu.
Įvairiose šalyse atsirado įvairių imperatorių ir barbarų karaliukų. Imperatoriaus sosto griovėjas Ricimeras iškėlė imperijos, kurią jau sudarė beveik vien Italija, vadovu Severą ir šaukėsi pagalbos iš Konstantinopolio. Per šią sumaištį greitai keitėsi imperatoriai: Antemijus, Olibrijus, Gliceras, Nepas neilgai valdė; pagaliau Ricimero mirtis davė progą samdytai kariuomenei vadovavusiam Orestui į imperatoriaus sostą pasodinti savo dar jauną sūnų Romulą Momilijų Augustulą.
Imperatoriaus sosto griovėjas Ricimeras iškėlė imperijos, kurią jau su darė beveik vien Italija, vadovu Severą ir šaukėsi pa galbos iš Konstantinopolio.
Įvairiose šalyse atsirado įvairių imperatorių ir barbarų karaliukų. Imperatoriaus sosto griovėjas Ricimeras iškėlė imperijos, kurią jau sudarė beveik vien Italija, vadovu Severą ir šaukėsi pagalbos iš Konstantinopolio. Per šią sumaištį greitai keitėsi imperatoriai: Antemijus, Olibrijus, Gliceras, Nepas neilgai valdė; pagaliau Ricimero mirtis davė progą samdytai kariuomenei vadovavusiam Orestui į imperatoriaus sostą pasodinti savo dar jauną sūnų Romulą Momilijų Augustulą.