Teodoro Narbuto pasakojime karalius Protonas I su stipriu laivynu nuplaukė prie rytinių Baltijos pakrančių pulti rusų. Teodoro Narbuto pasakojime Protonas I sudarė sąjungą su Ganduvanu ir vedė jo dukrą, taip užbaigdamas dviejų tautų karus. Teodoro Narbuto teigimu, chronologai nesutarė dėl Protono I valdymo pradžios, bet laikė jį kiek jaunesniu Oktaviano Augusto amžininku.
Rusų karvedys, vardu Ranonas, žuvo mūšyje, o jo valdų sostinė Rotala perėjo Danijos karaliaus valdžion. Netrukus antrą kito Rusnės pono, vadinamo \Vespats, Viešpačiu1, sostinę užėmė tie patys priešai, pavadinę Pelltsz, Peltišu ar gal Piltene vieną seniausių miestų šiame lietuviškų žemių krašte. Bet tam, kad visiškai užimtų Rusią, Frotonui dar reikėjo nugalėti turtingą tenykštį karaliuką, vardu Ganduvanas2, su kuriuo susidoroti buvo ne taip lengva; jis sudarė su juo sąjungą ir vedė jo dukrą.
Netrukus antrą kito Rusnės pono, vadinamo \Vespats, Viešpačiu1, sostinę užėmė tie patys priešai, pavadinę Pelltsz, Peltišu ar gal Piltene vieną seniausių miestų šiame lietuviškų žemių krašte. Bet tam, kad visiškai užimtų Rusią, Frotonui dar reikėjo nugalėti turtingą tenykštį karaliuką, vardu Ganduvanas2, su kuriuo susidoroti buvo ne taip lengva; jis sudarė su juo sąjungą ir vedė jo dukrą. Taip ir baigėsi tą sykį dviejų tautų tarpusavio karai3.
Taip ir baigėsi tą sykį dviejų tautų tarpusavio karai3. Iš tiesų chronologai nesutaria tarpusavyje, kuriais metais pradėjo valdyti Protonas I; tačiau iš chronologinių apskaičiavimų aišku, kad jis buvęs beveik Romos imperatoriaus Oktaviano Augusto amžininkas, tik kiek jaunesnis. Vadinasi, šis istorinis įvykis turėjęs būti I krikščioniškosios eros amžiaus pirmojoje pusėje.
Rusų karvedys, vardu Ranonas, žuvo mūšyje, o jo valdų sostinė Rotala perėjo Danijos karaliaus valdžion. Netrukus antrą kito Rusnės pono, vadinamo \Vespats, Viešpačiu1, sostinę užėmė tie patys priešai, pavadinę Pelltsz, Peltišu ar gal Piltene vieną seniausių miestų šiame lietuviškų žemių krašte. Bet tam, kad visiškai užimtų Rusią, Frotonui dar reikėjo nugalėti turtingą tenykštį karaliuką, vardu Ganduvanas2, su kuriuo susidoroti buvo ne taip lengva; jis sudarė su juo sąjungą ir vedė jo dukrą.
Pavėdumas darų tos pasakos randamas yra, noris ne su visu aiškiai, lenkų raštuose, kurie skelbia, jog Leškas III, Lenkų kunigaikštis, ne vien valdęs visais gudais, bet dar partais, pečenegais, getais, brutenais, tai yra lietuviais ir žemaičiais. Jo sūnus Popielius I taip pat ne vien visa gudų tauta rėdęs, bet dar rubežaujančias tautas savo valdžioj turėjęs. Rasi tas pačias kares aestų, arba lietuvių ir žemaičių, su mozūrais ta pasaka skelbena.