Teodoro Narbuto pasakojime Protonas I sudarė sąjungą su Ganduvanu ir vedė jo dukrą, taip užbaigdamas dviejų tautų karus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 239
Netrukus antrą kito Rusnės pono, vadinamo \Vespats, Viešpačiu1, sostinę užėmė tie patys priešai, pavadinę Pelltsz, Peltišu ar gal Piltene vieną seniausių miestų šiame lietuviškų žemių krašte. Bet tam, kad visiškai užimtų Rusią, Frotonui dar reikėjo nugalėti turtingą tenykštį karaliuką, vardu Ganduvanas2, su kuriuo susidoroti buvo ne taip lengva; jis sudarė su juo sąjungą ir vedė jo dukrą. Taip ir baigėsi tą sykį dviejų tautų tarpusavio karai3.
Teodoro Narbuto teigimu, chronologai nesutarė dėl Protono I valdymo pradžios, bet laikė jį kiek jaunesniu Oktaviano Augusto amžininku.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 239
Taip ir baigėsi tą sykį dviejų tautų tarpusavio karai3. Iš tiesų chronologai nesutaria tarpusavyje, kuriais metais pradėjo valdyti Protonas I; tačiau iš chronologinių apskaičiavimų aišku, kad jis buvęs beveik Romos imperatoriaus Oktaviano Augusto amžininkas, tik kiek jaunesnis. Vadinasi, šis istorinis įvykis turėjęs būti I krikščioniškosios eros amžiaus pirmojoje pusėje.
Protonas I sudarė su juo sąjungą ir vedė jo dukrą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 239
Rusų karvedys, vardu Ranonas, žuvo mūšyje, o jo valdų sostinė Rotala perėjo Danijos karaliaus valdžion. Netrukus antrą kito Rusnės pono, vadinamo \Vespats, Viešpačiu1, sostinę užėmė tie patys priešai, pavadinę Pelltsz, Peltišu ar gal Piltene vieną seniausių miestų šiame lietuviškų žemių krašte. Bet tam, kad visiškai užimtų Rusią, Frotonui dar reikėjo nugalėti turtingą tenykštį karaliuką, vardu Ganduvanas2, su kuriuo susidoroti buvo ne taip lengva; jis sudarė su juo sąjungą ir vedė jo dukrą.
Jo sūnus Popielius I taip pat ne vien visa gudų tauta rėdęs, bet dar rubežaujančias tautas savo valdžioj turėjęs.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 73
Pavėdumas darų tos pasakos randamas yra, noris ne su visu aiškiai, lenkų raštuose, kurie skelbia, jog Leškas III, Lenkų kunigaikštis, ne vien valdęs visais gudais, bet dar partais, pečenegais, getais, brutenais, tai yra lietuviais ir žemaičiais. Jo sūnus Popielius I taip pat ne vien visa gudų tauta rėdęs, bet dar rubežaujančias tautas savo valdžioj turėjęs. Rasi tas pačias kares aestų, arba lietuvių ir žemaičių, su mozūrais ta pasaka skelbena.
Teodoro Narbuto pasakojime karalius Protonas I su stipriu laivynu nuplaukė prie rytinių Baltijos pakrančių pulti rusų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 239
Rusų karvedys, vardu Ranonas, žuvo mūšyje, o jo valdų sostinė Rotala perėjo Danijos karaliaus valdžion. Netrukus antrą kito Rusnės pono, vadinamo \Vespats, Viešpačiu1, sostinę užėmė tie patys priešai, pavadinę Pelltsz, Peltišu ar gal Piltene vieną seniausių miestų šiame lietuviškų žemių krašte. Bet tam, kad visiškai užimtų Rusią, Frotonui dar reikėjo nugalėti turtingą tenykštį karaliuką, vardu Ganduvanas2, su kuriuo susidoroti buvo ne taip lengva; jis sudarė su juo sąjungą ir vedė jo dukrą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 208
Sis-skaičiavimas sutampa su kitais tyrinėjimais, o ypač Danijos karaliaus Protono I mūšio su rusais; jis įvyko maždaug 45 metais po Kristaus gimimo.
Pasak Narbuto, Protono I mūšis su rusais įvyko maždaug 45 metais po Kristaus gimimo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 208
Sis-skaičiavimas sutampa su kitais tyrinėjimais, o ypač Danijos karaliaus Protono I mūšio su rusais; jis įvyko maždaug 45 metais po Kristaus gimimo.