Juk val dovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos arkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skai čių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo' skirti; tik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudegin ti. Taip pat mūsų pirmtakas karalius Vytenis buvo pasiun tęs savo laišką ponui legatui Pranciškui ir ponui arkivysku pui Fridrichui, prašydamas, kad jie atsiųstų jam du brolius iš pranciškonų ordino, [drauge] paskirdamas jiems vietą ir jau pastatytą bažnyčią.
Tiesa, arkivyskupui Isamui tarpininkaujant, \ntikrai buvo sudaryta lietuvių taikos sutartis su vokiečių Or\ndinu, bet pasiuntiniams grįžtant iš arkivyskupo, vieni pa\nkeliui buvo užmušti, kiti pakarti arba paskandinti. Juk val\ndovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos \narkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skai\nčių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo' skirti; \ntik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudegin\nti pasiuntė.
Iš tikrųjų, daugelį kartų mūsų pirmtakai, norėdami su daryti taiką, siuntė savo pasiuntinius ponams Rygos arki vyskupams, tačiau tie [teutonų ordino broliai] juos žiauriai nužudydavo, kaip tai matyti iš atvejo, buvusio pono Isamo metu, kai jis, kaip viešpaties Bonifacijaus atstovas, sudarė taiką bei paliaubas tarp mūsų ir teutonų namo brolių ir sa vo laišką mums atsiuntė; tačiau, kai pasiuntiniai grįžo iš po no Isamo namo, pakeliui vienus jie užmušė, kitus pakorė arba privertė, kad jie patys pasiskandintų. Taip pat mūsų pirmtakas karalius Vytenis buvo pasiun tęs savo laišką ponui legatui Pranciškui ir ponui arkivysku pui Fridrichui, prašydamas, kad jie atsiųstų jam du brolius iš pranciškonų ordino, [drauge] paskirdamas jiems vietą ir jau pastatytą bažnyčią. Apie tai sužinoję, Prūsijos iš teutonų namo broliai pasiuntė aplinkiniais keliais savo kariuomenę ir minėtą bažnyčią sudegino.