Narbutas Pitėjo Masiliečio kelionę datavo 340 m. pr. Kr. ir rašė, kad iki Tacito senovės autoriai estų neminėjo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 89
78 Padavimai. Iš išlikusių istorinių padavimų apie Estiją seniausias yra Masilijos keliautojo Kitėjo*, kuris šalia gotonų mini estus2. Vėliau kalbėsime apie šio astronomo keliones, o dabar pasakysime tik tiek, jog visas jo apra šymas yra toks aiškus ir raiškus, kad nedera abejoti: tuo metiniai Prūsijos gyventojai nesivadino estais. Jie rinko gintarą Abalo saloje; jį pardavinėjo gotonai. Ši kelionė įvyko 340 metais prieš Kristaus gimimą; nuo tų laikų net iki Tacito senovės autoriai niekur nemini Estijos, nors kai kurie, kaip Diodoras Sicilietis, Melą ir net pats Pli- nijus, rėmęsis Pitėjo ir kitais kelionių Šiaurės jūromis aprašymais, estų nemini.
Pitėjas Masilietis, Masilijos astronomas ir jūrų keliautojas, apie 340 m. pr. Kr. išplaukė iš Masilijos uosto į Atlanto vandenyną.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 155
Norint palengvinti tokį žygį, kelionėn buvo išsiųstas įžy mus Masilijos astronomas ir jūrų keliautojas Pitėjas. Jis, gerai nustatęs išvykimo vietos, t. y. Masilijos uosto, geo grafinę padėtį, išplaukė į Atlanto vandenyną. Tai įvyko praėjus 90 metų po H imi Ikaro kelionės, arba 340 metais ¡prieš Kristaus gimimą.
Pitėjas Masilietis pasiekė Britanijos salas, prie krantų atliko astronominius stebėjimus ir nuplaukė iki Tūlos, pažymėtos 66 šiaurės platumos laipsnyje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 155
Tai įvyko praėjus 90 metų po H imi Ikaro kelionės, arba 340 metais ¡prieš Kristaus gimimą. Sis keliautojas atvyko prie Brita nijos salų ir išsilaipino ¡pietryčių pusėje, prie Kanono ky šulio, 100 stadijų nuo žemyno atstumu3. Vėliau jis aplan kė kažkurios salos dalį, išplaukė į šiaurę, prie Britanijos krantų darydamas astronominius stebėjimus, ir nuplaukė iki Tule, Tūlos4 salos, kurią pažymėjo 66 šiaurės platumos laipsnyje.
Narbutas rašė, kad tos pačios kelionės metu Pitėjas Masilietis atrado šiaurines Tanajo upės žiotis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 156
Plinijus paliko mums tokius šio keliautojo aprašymų papildymus: „Pakrantėje, kuri vadinasi Mente- nomonu ir plyti per 6000 stadijų, gyvena germanų gutonų gentis. Per vieną plaukimo iš ten dieną yra Abalo sala, į kurią pavasario audrų bangos išmeta gintaro, sumetė jusio jūros produkto. Gyventojai naudoja jį vietoj malkų kurui arba parduoda kaimynams teutonams“2. Tos pačios kelionės metu Pitėjas atrado šiaurinės Tanajo upės žiotis3.
Narbutas spėjo, kad Pitėjas Masilietis priplaukė prie Nogato žiočių ir iš ten pakrante galėjo pasiekti Sembą per vieną ar dvi dienas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 157
O kalbėdami apie Abalo salą, geriausi ¡senovės tyrinėtojai, ir tai labiausiai įtikėtina, turi omeny šiandienę Sembą, kuri, būdama pu siasalis, dėl savo krantų, kurie aiškiai ¡skyrėsi nuo šian dienių, išties galėjo būti palaikyta sala: iš vienos pusės žiotys Priegliaus, įtekančio į gerokai sausumon įsirėžusią įlanką; iš kitos pusės Kuršių nerija, pertraukta ties Ra syte; pagaliau miškingos pakrantės galėjo lengvai suklai dinti jūros keliautoją, aprašinėjusį šią krašto dalį. Pitėjas turbūt priplaukė prie kranto ties Nogato žiotimis, nes vėliau ten dideliu laivu buvo atplaukęs Vulfstanas, — apie jį kalbėsime vėliau, — pasiekė Druso miestą, be to, iš ten išilgai krantų vieną ar porą dienų galėjo plaukti iki Sem bos. Čia ¡suprantame, kad tarp Nogato žiočių ir Sembos vidurio senovėje buvo gana toli į jūrą išsikišusi sausumos juosta, vadinta Vitlandija; ji iš dalies egzistavo XIII am žiaus pradžioje3.
Narbutas nurodė nuomonę, kad Pitėjas Masilietis keliavo du kartus: pirmą kartą į Britaniją, antrą kartą į šiaurės rytus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 335
Apie Pitėją manoma, jog jis keliavęs du kartus: pir mą sykį į Britaniją, antrą — į šiaurės rytus, kur atrado Baltijos salą. Fosas teigia, jog jis pasiekė tik Reiną ar toliausiai Elbės žiotis. Spėjama, kad šališkas jo aiškin tojas Strabonas daug ką jam priskyrė svetimo. Dažnai jo, kaip venecijiečio Marko Polo, žinios apie Kiniją buvo ilgai išjuokiamos, tačiau vėlesnis keliautojas Barovas, lydė jęs anglų pasiuntinį Makartnį, jo teiginius paverčia šlo vintais jėzuitų aprašymais.
Narbutas aiškino, kad lotyniškame Pitėjo vertime Aestuarium reiškė seklias, kartais apsemiamas vietas, tinkamas senovės Prūsijai apibūdinti.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 336
Priekaištaujama, kad, norint su skaičiuoti 6000 stadijų, reikia imti visą jūros ilgį. Aes tuarium, pasak lotyniško Pitėjo vertimo, reiškia negilias, seklias vietas, kurios kartais būva apsemtos, o kartais — sausos; toks aprašymas iš tikrųjų tinka senovės Prūsijai. Sala, kurią Plinijus vadina Baltija, remdamasis visais Hardua rankraščiais ir stebėjimais, turėtų vadintis Basi- lia.
Narbutas svarstė, kad Pitėjo laikais Baltija, Plinijaus vadinta gintaringa sala, galėjo plytėti už dabartinės nerijos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 367
Kopija iš Karaliau\nčiaus archyvo kopijos, sub titulo Pommeraniae pertinen\ndo, yra be pradžios ir pabaigos. Argi tuo būdu negalima\nbuvo patekti j Baltiją, Plinijaus vadinamą gintaringa\nsala, kuri Pitėjo laikais, jei atsižvelgsime į Vitlandijos\nir Sambijos sausumos mažėjimo proporcijas, plytėjo maž\ndaug tiek, kiek pastaroji buvo išsikišusi į jūrą toli už\nšiandienės nerijos, be to, ir gintaro čia galėjo būti ne ma\nžiau kaip šiandien Sambijoje.\nLaikui bėgant, čia marių vandenys visiškai pakeitė\npakrančių vaizdą, taip pat dėl smarkių jūros štormų ge\nrokai pakito ir vakarinė Sambijos pakrantė, nes anksčiau\nji plytėjo gerokai toliau į jūros pusę, ten, kur šiandien\nnardo žuvys ir iš paslaptingų jūros gelmių išgaunama\nlabai daug gintaro, — ten seniau buvo daugelį mylių\nbesitęsianti sausuma.
Apie Pitėją manoma, jog jis keliavęs du kartus: pir mą sykį į Britaniją, antrą — į šiaurės rytus, kur atrado Baltijos salą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 335
Apie Pitėją manoma, jog jis keliavęs du kartus: pir mą sykį į Britaniją, antrą — į šiaurės rytus, kur atrado Baltijos salą. Fosas teigia, jog jis pasiekė tik Reiną ar toliausiai Elbės žiotis. Spėjama, kad šališkas jo aiškin tojas Strabonas daug ką jam priskyrė svetimo. Dažnai jo, kaip venecijiečio Marko Polo, žinios apie Kiniją buvo ilgai išjuokiamos, tačiau vėlesnis keliautojas Barovas, lydė jęs anglų pasiuntinį Makartnį, jo teiginius paverčia šlo vintais jėzuitų aprašymais.
Aes tuarium, pasak lotyniško Pitėjo vertimo, reiškia negilias, seklias vietas, kurios kartais būva apsemtos, o kartais — sausos; toks aprašymas iš tikrųjų tinka senovės Prūsijai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 336
Priekaištaujama, kad, norint su skaičiuoti 6000 stadijų, reikia imti visą jūros ilgį. Aes tuarium, pasak lotyniško Pitėjo vertimo, reiškia negilias, seklias vietas, kurios kartais būva apsemtos, o kartais — sausos; toks aprašymas iš tikrųjų tinka senovės Prūsijai. Sala, kurią Plinijus vadina Baltija, remdamasis visais Hardua rankraščiais ir stebėjimais, turėtų vadintis Basi- lia.
Argi tuo būdu negalima buvo patekti j Baltiją, Plinijaus vadinamą gintaringa sala, kuri Pitėjo laikais, jei atsižvelgsime į Vitlandijos ir Sambijos sausumos mažėjimo proporcijas, plytėjo maž daug tiek, kiek pastaroji buvo išsikišusi į jūrą toli už šiandienės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 366-367
Joje yra labai įdomios detalės: 1) Frische Haff, alias recens mare, neseniai atsiradusi jūra; 2) į užtvindytą Vitlandijos 3 5 6 kraštą, vadinamą vulgo Balta, id est terra albescens, at plaukia neaprėpiama daugybė žuvų ir silkių, vandens šviežumo suviliotos; 3) minima Witlands Ort ir paaiški nama: vulgo Balta gals, finis albus. Kopija iš Karaliau čiaus archyvo kopijos, sub titulo Pommeraniae pertinen do, yra be pradžios ir pabaigos. Argi tuo būdu negalima buvo patekti j Baltiją, Plinijaus vadinamą gintaringa sala, kuri Pitėjo laikais, jei atsižvelgsime į Vitlandijos ir Sambijos sausumos mažėjimo proporcijas, plytėjo maž daug tiek, kiek pastaroji buvo išsikišusi į jūrą toli už šiandienės nerijos, be to, ir gintaro čia galėjo būti ne ma žiau kaip šiandien Sambijoje.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Dažnai jo, kaip venecijiečio Marko Polo, žinios apie Kiniją buvo ilgai išjuokiamos, tačiau vėlesnis keliautojas Barovas, lydė jęs anglų pasiuntinį Makartnį, jo teiginius paverčia šlo vintais jėzuitų aprašymais. Pitėjas vadina gutonus ger manų gentimi, tuo tarpu Tacitas tikina, jog šis pavadi nimas pradėtas vartoti tik neseniai. Vadinasi, norint iš gelbėti Pitėją, reikia daryti prielaidą, jog šį pavadinimą 1 Reikia atkreipti dėmesį, jog pirklių pavydas ir valdžios politika daugelį atradimų laikė paslaptyje. Tai tekste jau minėta. 325 ## Puslapis 336 Plinijus bus pridūręs1.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Kopija iš Karaliau čiaus archyvo kopijos, sub titulo Pommeraniae pertinen do, yra be pradžios ir pabaigos. Argi tuo būdu negalima buvo patekti j Baltiją, Plinijaus vadinamą gintaringa sala, kuri Pitėjo laikais, jei atsižvelgsime į Vitlandijos ir Sambijos sausumos mažėjimo proporcijas, plytėjo maž daug tiek, kiek pastaroji buvo išsikišusi į jūrą toli už šiandienės nerijos, be to, ir gintaro čia galėjo būti ne ma žiau kaip šiandien Sambijoje. Laikui bėgant, čia marių vandenys visiškai pakeitė pakrančių vaizdą, taip pat dėl smarkių jūros štormų ge rokai pakito ir vakarinė Sambijos pakrantė, nes anksčiau ji plytėjo gerokai toliau į jūros pusę, ten, kur šiandien nardo žuvys ir iš paslaptingų jūros gelmių išgaunama labai daug gintaro, — ten seniau buvo daugelį mylių besitęsianti sausuma.