Ona Jogailaitė

PDF 354

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS darbams naudotų. Tad šių, mūsų valdų, ir dvarų, taip pat ir kito judamo ir nejudamo turto, kurį turime ir valdome, bet kokia teise mums priklausančio ir bet kokiu besivadi­ nančio, darome, skelbiame paveldėtojomis karalaites: jos di­ denybę Kotryną, Švedijos karalienę, jos didenybę karalaitę Sofiją, Braunsbergo kunigaikštienę, jos didenybę Oną, dar iki šiol tebemergaujančią, šiuos visus dvarus lygiomis dali­ mis jų didenybėms duodame, dovanojame ir paskiriame bet kurioje valstybėje arba paviete esančius ir bet kur saugoja­ mus su visa valstybinės nuosavybės teise, kaip juos patys turėjome ir valdėme, turime ir valdome. O už tai jų dideny­ bes įpareigojame, kad mylimo Dievo garbei ir šlovei fun- duotų ir aprūpintų Šv.

PDF 355-356

Prašome jų didenybių rnūsų seserų, kad nesiteiktų mūsų bloguoju minėti, kad perspėjo- me darydami šį gerą darbą dėl to, kad iš meilės Respublikai ir pačioms jų didenybėms, nelinkime jokio sunkumo, kaip pačioms jų didenybėms, taip ir Respublikai, kurio, tikime, kad taip pat jų didenybės nei sau, nei Respublikai nelinkės; be to, taip pat dar turime vieną seserį, kuri neišleista už vyro ir da­ lis jai neatiduota, turime po tėvų mirties likusią našlaitę jos didenybę karalaitę Oną ir kitą jos didenybę karalaitę Kotry­ ną, Švedijos karalienę, jau išleistą už vyro. Ir ši iki šiol neap­ rūpinta kraičiu dėl karų ir kitų šiais laikais mums kilusių sunkumų, taip pat norime, kad abiems jų didenybėms būtų atiduoti kraičiai, kaip yra tai padaryta vyresniosioms mū­ sų seserims - jos didenybei karalaitei Izabelei, Vengrijos — • — 339 ## Puslapis 356 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS karalienei, ir jos didenybei karalaitei Sofijai, Braunsbergo kunigaikštienei, tai yra, kad jų didenybėms taip pat, kaip ir šioms, būtų duota grynais po tris dešimtis ir du tūkstan­ čius vengriškų zlotų auksu, o atskirai jos didenybei kara­ laitei Onai tūkstantį raudonųjų vengriškų zlotų auksu gry­ nais, taip pat visas mūsų teises, kurias tik turime po velionės jos didenybės karalienės ponios motinos Bario ir Rezano ku­ nigaikštystėse ir kitą turtą - kilnojamąjį ir nekilnojamąjį - Neapolio karalystėje arba tuo atžvilgiu, kas yra pas jo dide­ nybę Ispanijos karalių Pilypą, jų didenybėms perleidžiame, duodame ir atsisakome taip pat įsipareigotos pagal Kroku­ vos seimo konstituciją 1540 metais, mūsų tarybų ponų ir krašto pasiuntinių leidimu, tam tikras jos didenybės velio­ nės mūsų ponios motinos pinigų sumas tiek Krokuvos stalo žemietijos valdose, čia, Lenkijoje, tiek ir LDK žemės valdo­ se, kas yra pažymėta Karalystėje ir Lietuvoje tam tikrais už­ rašymais ir raštais, taip pat yra aprašyta byla ir jos dideny­ bės ponios mūsų motinos mieste. Pagal ją visos sumos, kokiu tik papročiu užrašytos, taip pat jų didenybėms mūsų sese­ rims, aukščiau paminėtoms, kaip jų tikros motinos dalis pri­ valo atitekti.

PDF 358

Onos baž­ nyčiai, pirmiau paminėtai, taipgi ir auksinė karūna, esanti pas Žalinskį, kad būtų išduota jų didenybėms. Išėmę dei­ mantą, iš abiejų pusių aštrų, esantį žiede, tarsi ant keturių ragelių pritvirtintą, jį jos didenybei karalaitei Onai atskirai dovanojame, kad jos didenybė sau skyrium paimtų, taip pat du vienaragius, vienas yra tarp laiškų skrynioje atskirai, ten, kur brangenybės, antras - prie kredenso Tikocine. Visoms trims jų didenybėms kad būtų atiduoti, kad juos pasidalin­ tų, arba, kaip pageidauja, dėl jų susitartų.

PDF 360

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS karalienės Barboros apdarus, kuriuos Gzovskis saugoja, o vėliau ir kur kitur ir pas ką tik ras, su visais bet kaip vadina­ mais jos didenybės drabužiais, nė vieno daikto neišskiriant, dovanojame jos didenybei karalaitei Onai, dvidešimt pratė­ giui pakinkytų vežimų, jau priskaičiuojant ir tuos, kurie yra pas jos didenybę ir kuriuos sau iš tų, stovinčių arklidėse, įsakys pasirinkti, atiduodame, kad būtų gerai ir deramai pa­ kinkyti su visa apranga, įranga, vadžiomis, pakinktais, taip pat puskarietės, karietas, ekipažus ir kitas panašias priemo­ nes, vežimus: iškilmių, kasdienius su apdangalais ir jų pa­ puošimais, tiek auksu lietais, aksominiais, purpuriniais ir kokiais kitais, kuriuos po mūsų ras. Ir visus virtuvės rykus bei mantą paskiriame pačiai jos didenybei karalaitei Onai, tegu visa tai jos didenybei visiškai būna atiduota - visa tai, ką jų didenybėms mūsų seserims atiduodame, kaip sumas Karalystėje, Lietuvoje ir Italijoje, taip ir valdas bei kitus mū­ sų protėvių ir mūsų įgytus ir jų nuosavybei priklausančius daiktus, ir nenorime, nė netiktų, kad tai kur nors kitur turė­ tų likti, tik mūsų giminėms, tai yra, minėtoms mūsų sese­ rims, trims tikroms Lenkijos karalaitėms, tad, jeigu kuri iš tų trijų mūsų seserų iš šio pasaulio (kuriame, duok Dieve, savo malonėje jų didenybėms ilgą gyvenimą) pasitrauktų, tuomet tik likusioms gyvoms mūsų seserims, o ne kam ki­ tam, turi viską, kas liks po mirusio asmens, priglobti ir pa­ dalinti dviem asmenims arba palikti paskutiniajai, jeigu ki­ tos dvi mirtų. O jeigu (juk mirtis į nieką neatsižvelgia) gyvųjų tarpe nebeliktų visų trijų mūsų seserų, - malonėk, Viešpatie Dieve, prailginti jų gyvenimą, - tuomet šiuos visus užrašy­ mus testamentu jų didenybėms Lenkijos Karalystei ir Lie­ tuvos Didžiajai Kunigaikštystei, kaip vienai Respublikai, bet tik viešiems reikalams, ne kitiems norams, ir reikalingam bei garbingam galios pagražinimui atiduodame ir paskiria­ me.

PDF 361

Kad klebonija ir mansionieriai būtų aprūpinti gera ir garbinga fundacija, kad būtų jiems pastatytas namas ir kad visa tai būtų įgyvendin­ ta, kaip aukščiau ir žemiau savo valią pareiškėme, turi būti padaryta, dėl to jų didenybes mūsų seseris arba tuos, kurie valdys Respubliką, įpareigojame sąžine, garbe ir tikėjimu. O ypač jos didenybę karalaitę Oną, jeigu čia, mūsų valsty­ bėse, pasiliktų, prašome, kad jos didenybė visu tuo su aukš­ čiau paminėtais vykdytojais pati uoliai prisidėtų ir kad mū­ sų valią įgyvendinti stengtųsi, ypač kad toji Šv. Onos bažnyčia būtų užbaigta ir Dievo tarnai prie jos pakankamai apdova­ noti ir aprūpinti būtų.

PDF 364-365

Taip pat tikėjimu ir garbe prisaikdina­ me visus mūsų pareigūnus, kurie tuos reikalus tvarkys kaip mūsų tarnai, kai to teks imtis, kad ištikimai, kaip doriems žmonėms pridera, saugotų tuos daiktus ir niekam kitam ne­ duotų, tik pagal šį paskyrimą ir mūsų valią. Ir ypač, kad jos didenybė karalaitė Ona, pasilikusi čia, Lenkijoje, liktų su jai skirtomis valdomis, žemėmis ir pinigų sumomis, nors pa­ sitikėdami savo pavaldinių, garbingų žmonių, dorumu, ne­ bijome dėl to, kad, mokant kraitį, ji galėtų netekti tų išmo­ kėjimų, sumų, dvarų ir valdų, to, ką davė Dievas. Vis dėlto, jeigu Viešpatį Dievą ir šventą teisingumą užmiršęs ar mū­ sų įpėdinis, ar kas kitas jos didenybę karalaitę Oną po mū­ sų mirties nuskriausti norėtų, tai tikime, kad Viešpats Die­ vas, našlaičių gynėjas, tokį rūsčiai nubaustų, tuomet visa tai, kas yra jų didenybėms karalaitėms, mūsų seserims, ir kam kitam mūsų užrašyta, viską duodame generalitate [bendrai] visą mūsų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, aukščiau išreikš­ tą ir neišreikštą, pačiai jos didenybei karalaitei Onai atiduoda­ me, kad tame rastų savo skriaudos ir našlaitystės paguodą, ir iš to ji turės atiduoti dalį jos didenybei karalaitei Kotry- ----• ----- 348 ## Puslapis 365 IV KNYGA nai, Švedijos karalienei, sumokėti ir aukščiau paminėtam mūsų dvarui atlyginti pagal paprotį, ypač tiems mūsų dva­ ro tarnams, kurie neturi jokio aprūpinimo.

PDF 365

IV KNYGA nai, Švedijos karalienei, sumokėti ir aukščiau paminėtam mūsų dvarui atlyginti pagal paprotį, ypač tiems mūsų dva­ ro tarnams, kurie neturi jokio aprūpinimo. Taip pat jos di­ denybės valioje bus pabaigti Šv. Onos bažnyčią Vilniuje ir kitos aukščiau paminėtos pareigos, be to, ir tai, kas dėl prie­ glaudos, išpildyti. Prašome jos didenybę karalaitę Oną, jei­ gu čia po mūsų valstybėse pasiliks, kad laiškus toje aukš­ čiau paminėtoje skrynioje, kur yra vienaragis [deimantas], įsakytų jos akyse sudeginti neskaičius, išskyrus privilegijų pergamentus, jeigu ten jų būtų ir jeigu jau į jos didenybės, o ne kieno kito rankas patektų, prašome ir įspėjame tą, kas juos aptiktų, prisaikdiname jo tikėjimą ir dorą, kad juos su­ degintų neskaitydamas ir kitiems skaityti neleisdamas, taip pat jeigu atsirastų kokių [laiškų] tose skryniose, kur visada prie mūsų būna, kad taipgi būtų neskaityti sudeginti, kad jų skaityti nedrįstų, nes tai visuomet buvo ir yra negarbin­ gas dalykas svetimus laiškus skaityti be sutikimo to, kieno jie yra ir kam priklauso, aiškinantis svetimas paslaptis.

PDF 364-365

Taip pat tikėjimu ir garbe prisaikdina­ me visus mūsų pareigūnus, kurie tuos reikalus tvarkys kaip mūsų tarnai, kai to teks imtis, kad ištikimai, kaip doriems žmonėms pridera, saugotų tuos daiktus ir niekam kitam ne­ duotų, tik pagal šį paskyrimą ir mūsų valią. Ir ypač, kad jos didenybė karalaitė Ona, pasilikusi čia, Lenkijoje, liktų su jai skirtomis valdomis, žemėmis ir pinigų sumomis, nors pa­ sitikėdami savo pavaldinių, garbingų žmonių, dorumu, ne­ bijome dėl to, kad, mokant kraitį, ji galėtų netekti tų išmo­ kėjimų, sumų, dvarų ir valdų, to, ką davė Dievas. Vis dėlto, jeigu Viešpatį Dievą ir šventą teisingumą užmiršęs ar mū­ sų įpėdinis, ar kas kitas jos didenybę karalaitę Oną po mū­ sų mirties nuskriausti norėtų, tai tikime, kad Viešpats Die­ vas, našlaičių gynėjas, tokį rūsčiai nubaustų, tuomet visa tai, kas yra jų didenybėms karalaitėms, mūsų seserims, ir kam kitam mūsų užrašyta, viską duodame generalitate [bendrai] visą mūsų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, aukščiau išreikš­ tą ir neišreikštą, pačiai jos didenybei karalaitei Onai atiduoda­ me, kad tame rastų savo skriaudos ir našlaitystės paguodą, ir iš to ji turės atiduoti dalį jos didenybei karalaitei Kotry- ----• ----- 348 ## Puslapis 365 IV KNYGA nai, Švedijos karalienei, sumokėti ir aukščiau paminėtam mūsų dvarui atlyginti pagal paprotį, ypač tiems mūsų dva­ ro tarnams, kurie neturi jokio aprūpinimo.