Jo žmonos - Smo lensko kunigaikštytė Ona, o kita - Algimanto Alšėniškio duktė Julijo na -išpažino graikų apeigų tikėjimą ir Trakų pilyje, dar prieš Lietuvos krikštą, turėjo savo koplyčią, kurios pėdsakų šios pilies vienos sienos se novinėje tapyboje yra.
1. Jo žmonos - Smo\nlensko kunigaikštytė Ona, o kita - \nAlgimanto Alšėniškio duktė Julijo\nna -išpažino graikų apeigų tikėjimą \nir Trakų pilyje, dar prieš Lietuvos \nkrikštą, turėjo savo koplyčią, kurios \npėdsakų šios pilies vienos sienos se\nnovinėje tapyboje yra iki šiol išlikę.\n160\n\n## Puslapis 177\n\nIl KNYGA\ndar barbarų laikais, išsiugdytos, o už tai, ką istorija jame \nregi pikta, ne tik jam vienam kaltė tenka, bet dar ir anų \nlaikų tamsybei, kunigaikščių išprusimo stokai arba vi\nsiškam jo nebuvimui86.
Kai\njį vežė iš Vilniaus į Krėvą, jam rodė karališką pagar\nbą; čia irgi buvo laikomas nelyginant karalius, tik\nnuolatos saugomas budrios sargybos, kuri neleido nei\nsu artimaisiais pasimatyti, nei su kuo pasikalbėti. Lais\nvai prie jo prileidžiama tebuvo žmona Ona, kuri, lais\nva valia nutarusi dalytis su vyru likimo užkrautais var\ngais, čia jį ir palydėjo su dviem mergaitėmis. Ši\naplinkybė kaip tik ir pagelbėjo Vytautui ištrūkti į lais\nvę: dažnai juk likimą lemia menkų menkiausios prie\nžastys.
Po to ir viena, ir kita šalis puldinėjo\nir siaubė viską, kas pakliuvo po ranka. Nutaręs sutelkti\ndidesnę kariuomenę, Vytautas patraukė į Trakus ir čia,\nmirus jo žmonai Onai, nutarė tuoktis su Julijona, Al-\nšėnų kunigaikščio Algimantaičio dukra. Julijona mi-\nrusiajai buvo teta.