Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
12 teiginių21 įrašas0 ryšių
Narbutas aiškina, kad Nestoras IX amžiuje Kuršo pavadinimą rašė „Korš“, bet jį esą reikia skaityti kaip „Kurs“. Teodoras Narbutas rašo, kad Nestoras perėmė pasakojimą apie Kijų, Ščeką, Choryvą ir senovės Kijevą. Teodoras Narbutas Nestoro pateiktomis žiniomis grindė teiginį, kad skandinavams priklausė daug kraštų ir tautų.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuo |
|
|
|
| GebėjimaiŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Istorinė reikšmėŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Narbutas aiškina, kad Nestoras IX amžiuje Kuršo pavadinimą rašė „Korš“, bet jį esą reikia skaityti kaip „Kurs“.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Daug kas stengėsi išsiaiškinti Kuršo krašto pavadinimo kilmę. Tikras krašto pavadinimas yra Kur-zeeme, lenkiškai Kuronska ziemia, vokiškai Kuhrland. Nestoras IX amžiuje jį vadina Korš, skaityti reikia Kurs; tai yra sutrumpintas nacionalinis pavadinimas.
Teodoras Narbutas rašo, kad Nestoras perėmė pasakojimą apie Kijų, Ščeką, Choryvą ir senovės Kijevą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tačiau žinoma, kad Dnepro pakrantėje buvo tvirtovė, vadinama Chue, Chunnigard-, ji priklausė minėtai tautai. Galėjo būti, kad slavai, vėliau tapę šios tvirtovės šeimininkais, ėmė ją vadinti Kue arba Kuje, iš kur kilo Kij, Kijev perewoz, o iš čia pasakojimas apie tris brolius — K i j ų, Ščeką ir Choryvą — susiliejo išvien su žiniomis apie senovės Kijevą. Nestoras irgi nusirašė visa tai.
Teodoras Narbutas Nestoro pateiktomis žiniomis grindė teiginį, kad skandinavams priklausė daug kraštų ir tautų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Istorikas, rašęs jau praėjus šio Kauno įkūrėjo amžiui, neįsigilinęs į istorines detales, galėjo vadinti jam žinomais vardais šią ir anksčiau minėtas žemes pagal jų padėtį; tačiau Protono III amžiuje tų pavadinimų dar nebuvo1. Taip pat skandinavų užkariavimai lietuvių žemėse buvo labai seni ir dideli. Tai patvirtina Nestoro pateiktos žinios, kad skandinavams priklausė daug kraštų ir tautų2.
Teodoro Narbuto teigimu, Nestoras apie 860 m. pirmasis iš žinomų originalių istorikų paminėjo Lietuvą ir išvardijo rusų variagams priklausiusias gentis.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Bet, kai smulkiame tautų sąvade šiam bendriniam pavadinimui neliko vietos, jis buvo tarsi pamirštas, tuo tarpu herulais vadinamų hirių sąvoka įgavo persvarą tarp kitų jiems giminingų genčių; jų pavadinimas, tapęs bendrinis visiems, užgožė tą, kuris liko tik gimtojoje žemėje ir ten gyvenusioms gentims. Iš mums žinomų originalių istorikų pirmasis, Lietuvą paminėjęs 860 metais ar kiek vėliau, buvo Nestoras; jis išvardijo rusų variagams ¡priklausiusias gentis2. Dytmaras, Merzeburgo vyskupas, pasakodamas apie Boleslovo Narsiojo karus, 1009 metais mini ir lietuvius**.
Teodoras Narbutas rašo, kad Nestoras išsaugojo nepilną krivičių gyvenimo paveikslą: jie degino mirusiuosius ir pelenus rinko į urnas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Be to, reikia pridurti nors ir nepilną, tačiau Nestoro išsaugotą jų gyvenimo paveikslą. Jie degindavo mirusiųjų palaikus ir jų pelenus surinkdavo į urnas, o laidotuvių metu rengdavo turnyrus. Visa tai išliko Prūsijoje. Jie nekalbėjo slaviškai, nes Nestoras nemini jų tarp slaviškų genčių; jų kalba buvo labiau gimininga slavų kalbai: Slėceris šias dvi kalbas skelbia esant antro giminystės laipsnio. Dėl sąjungos su graikų imperatoriumi rusai prisiekė savo dievu Perūnu; vadinasi, jis buvo tas pats kaip ir prūsų Perkūnas.
Teodoro Narbuto perteikimu, Nestoras pasakojo, kad 859 m. variagai paskyrė kailių duoklę ir krivičiams.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Be to, ir Pretorijus sako, jog prūsai ir rusai iš pradžių priklausė vienai genčiai; variagų vardą jis kildina iš grynai prūsiško žodžio Warejs1, kuris dar jo laikais reiškė vyrą, prievarta renkantį duoklę. Kaip puikiai tai sutampa su Nestoro pasakojimu, jog 859 metais variagai paskyrė kailių duoklę, be kitų, ir krivičiams. Visų šių teiginių, kaip man atrodo, pakanka įrodyti, jog ne vienai senovės prūsų kartai tenka garbė už tai, 1 Wareys, iš lietuviško žodžio Warikt, visiškai nesiderina su \Warrejas.
Teodoro Narbuto vertinimu, Nestoras, vadinamas rusų istorijos tėvu, rado mažai medžiagos ir užrašė tik sutrumpintas senų padavimų liekanas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Iš tikrųjų slavai, išsibarstę po didžiulius Europos plotus, nors ir yra broliai pagal kalbą ir papročius, be to, mėgsta palaimintos praeities bendroje protėvių žemėje prisiminimus, neapdairiai prarado savo protėvių istoriją, prabylančią iš religinių politinių padavimų, kanklininkų giesmių ir tylių pasakojimų susibūrus šeimai. Priėmus krikščionybę, pražuvo senovės paminklai pirma, negu buvo susivokta užrašyti padavimus. Pats Nestoras, rusų istorijos tėvas, jau aptiko nedaug medžiagos savo aprašymams ir pajėgė užrašyti tik senų padavimų sutrumpintas liekanas.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 9 | 17 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 2 |