Narbutas rašo, kad Mykolas Šulcas Gucevičiaus popieriuose aptiko rankraštį, patvirtinusį padavimą apie Mildos šventyklą. Narbutas nurodo, kad apie pilkapiuose randamus indelius, papuošalus ir akmenukus jam pasakojo Vilniaus universiteto profesorius Mykolas Šulcas. Mykolas Šulcas visas mitologinis: karalienė, vardu Krūminė14, turėjo nepaprasto grožio vienatinę dukterį.
Statinio viduje paprastai stovi maži mo\nliniai indeliai (ašarinės arba buteliukai gėrimui), o su jais bū\nna pavienių dažnai apvalių, išmoningai nušlifuotų papuošalų\narba jūros bangų nutrintų akmenukų, kuriems dievobaimingi\nžmonės priskiria kažkokią šventumo ypatybe5.\n3 De veteribus Tumulis vulgo Kurhani nuncupatis. Apie tai man\npasakojo velionis Mykolas Šulcas, Vilniaus universiteto profeso\nrius*.
Pats pavadinimas, iš reikštas moteriška gimine, taikomas ne dievui, kaip manė Strij kovskis, o deivei. Apie ją pasakojimas, kurį išgirdau Raseinių apskrities Pa švenčio (Poswięta) apylinkėse, yra toks. Perrašau jį ištisai, ka dangi jis visas mitologinis: karalienė, vardu Krūminė14, turėjo nepaprasto grožio vienatinę dukterį.
Mykolas Šulcas po Gucevičiaus mirties užbaigė Katedrą ir prie fasado pridėjo statulas, kurių nebuvo Gucevičiaus projekte.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
Stanislovas, iš dešinės — šv. Kazimieras) visai nė būti nebuvo Gucevičiaus projekte; jas prikergė jo įpėdinis, prof. Mykolas Šulcas, kuris užbaigė Katedrą po jos kūrėjo mirties. Šitos statulos su savo postamentais yra tokios milžiniškos, kad šiurkščiai disonuoja su viso pastato proporcijomis; be jų fasadas būtų dar monumentalesnis.