Teodoras Narbutas Vilniaus universiteto profesorių Mykolą Šulcą mini kaip pasakojimų apie senienas pateikėją. Jam taip pat priskiria Gucevičiaus popieriuose rasto rankraščio apie Mildos šventyklą atradimą. Tai Narbuto pasakojimo atribucijos.
Mykolas Šulcas po Gucevičiaus mirties užbaigė Katedrą ir prie fasado pridėjo statulas, kurių nebuvo Gucevičiaus projekte.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
Stanislovas, iš dešinės — šv. Kazimieras) visai nė būti nebuvo Gucevičiaus projekte; jas prikergė jo įpėdinis, prof. Mykolas Šulcas, kuris užbaigė Katedrą po jos kūrėjo mirties. Šitos statulos su savo postamentais yra tokios milžiniškos, kad šiurkščiai disonuoja su viso pastato proporcijomis; be jų fasadas būtų dar monumentalesnis.
Kaukolės likučiai buvo pažaliavę nuo metalo oksidacijos: matyt, mirusysis buvo su galvos apdangalu, papuoštu vario arba sidabro gabaliukais; jų likučių nepastebėjome. Senoviniuose kapuose su kaulais randama metalinių daiktų, amato įrankių, šarvų, šalmų, kalavijų, pinigų. Gardino apskrityje^ prie Druskininkų kaimo, žinomo gydomojo vandens šaltiniais , netoli nuo Nemuno, mačiau platų, daugiau kaip margo dydžio pilkapyną, vėjams nu pusčius smėlį, beveik visiškai atvirą; kaimiečiai tuos kapus priskiria stabmeldystės laikams; pasakoja, kad, prie skeletų būdavo randama labai senų pinigų ir visokių metalo gabalų.