Mykolas Šulcas po Gucevičiaus mirties užbaigė Katedrą ir prie fasado pridėjo statulas, kurių nebuvo Gucevičiaus projekte.
Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
PDF 62
Stanislovas, iš dešinės — šv. Kazimieras) visai nė būti nebuvo Gucevičiaus projekte; jas prikergė jo įpėdinis, prof. Mykolas Šulcas, kuris užbaigė Katedrą po jos kūrėjo mirties. Šitos statulos su savo postamentais yra tokios milžiniškos, kad šiurkščiai disonuoja su viso pastato proporcijomis; be jų fasadas būtų dar monumentalesnis.
Teodoras Narbutas architektūrą studijavo pas Mykolą Šulcą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 6
Be matematikos ir inžinerijos mokslų, T. Narbutas studijavo architektūrą pas Mykolą Šulcą.
Narbutas nurodo, kad apie pilkapiuose randamus indelius, papuošalus ir akmenukus jam pasakojo Vilniaus universiteto profesorius Mykolas Šulcas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 374
Kaukolės likučiai buvo pažaliavę nuo metalo oksidacijos: matyt, mirusysis buvo su galvos apdangalu, papuoštu vario arba sidabro gabaliukais; jų likučių nepastebėjome. Senoviniuose kapuose su kaulais randama metalinių daiktų, amato įrankių, šarvų, šalmų, kalavijų, pinigų. Gardino apskrityje^ prie Druskininkų kaimo, žinomo gydomojo vandens šaltiniais , netoli nuo Nemuno, mačiau platų, daugiau kaip margo dydžio pilkapyną, vėjams nu pusčius smėlį, beveik visiškai atvirą; kaimiečiai tuos kapus priskiria stabmeldystės laikams; pasakoja, kad, prie skeletų būdavo randama labai senų pinigų ir visokių metalo gabalų.