Narbutas nurodo, kad apie pilkapiuose randamus indelius, papuošalus ir akmenukus jam pasakojo Vilniaus universiteto profesorius Mykolas Šulcas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 374
Statinio viduje paprastai stovi maži mo\nliniai indeliai (ašarinės arba buteliukai gėrimui), o su jais bū\nna pavienių dažnai apvalių, išmoningai nušlifuotų papuošalų\narba jūros bangų nutrintų akmenukų, kuriems dievobaimingi\nžmonės priskiria kažkokią šventumo ypatybe5.\n3 De veteribus Tumulis vulgo Kurhani nuncupatis. Apie tai man\npasakojo velionis Mykolas Šulcas, Vilniaus universiteto profeso\nrius*.
Mykolas Šulcas visas mitologinis: karalienė, vardu Krūminė14, turėjo nepaprasto grožio vienatinę dukterį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 135
Pats pavadinimas, iš reikštas moteriška gimine, taikomas ne dievui, kaip manė Strij kovskis, o deivei. Apie ją pasakojimas, kurį išgirdau Raseinių apskrities Pa švenčio (Poswięta) apylinkėse, yra toks. Perrašau jį ištisai, ka dangi jis visas mitologinis: karalienė, vardu Krūminė14, turėjo nepaprasto grožio vienatinę dukterį.
Mykolas Šulcas po Gucevičiaus mirties užbaigė Katedrą ir prie fasado pridėjo statulas, kurių nebuvo Gucevičiaus projekte.
Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
PDF 62
Stanislovas, iš dešinės — šv. Kazimieras) visai nė būti nebuvo Gucevičiaus projekte; jas prikergė jo įpėdinis, prof. Mykolas Šulcas, kuris užbaigė Katedrą po jos kūrėjo mirties. Šitos statulos su savo postamentais yra tokios milžiniškos, kad šiurkščiai disonuoja su viso pastato proporcijomis; be jų fasadas būtų dar monumentalesnis.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Kaukolės likučiai buvo pažaliavę nuo metalo oksidacijos: matyt, mirusysis buvo su galvos ap dangalu, papuoštu vario arba sidabro gabaliukais; jų likučių nepastebėjome. Senoviniuose kapuose su kaulais randama me talinių daiktų, amato įrankių, šarvų, šalmų, kalavijų, pinigų. Gardino apskrityje^ prie Druskininkų kaimo, žinomo gydomojo vandens šaltiniais , netoli nuo Nemuno, mačiau platų, dau giau kaip margo dydžio pilkapyną, vėjams nu pusčius smėlį, beveik visiškai atvirą; kaimiečiai tuos kapus priskiria stabmel dystės laikams; pasakoja, kad, prie skeletų būdavo randama labai senų pinigų ir visokių metalo gabalų.