Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
Žemaičių ir Vilniaus vyskupas
5 teiginiai5 įrašai0 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 5 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–5 iš 5 teiginių
Prieš mirtį Vytautas kelis kartus išpažino nuodėmes Vilniaus vyskupui Motiejui.
PDF 254
Kelis kartus Vytautas išpažino savo nuodėmes Vilniaus vyskupui Motiejui; priėmė Švenčiausiąjį ir paskutinį patepimą. Paklaustas vyskupo apie tikybos tiesas, jis atsakė, kad tiki į jas, taip pat ir į iš numirusių atsikėlimą, nors seniau dėl tos tiesos ir paabejodavęs.
Motiejus buvo Trakų klebonas ir Vilniaus kapitulos kanauninkas, vėliau tapęs Žemaičių ir Vilniaus vyskupu.
PDF 120
Iš lietuvių kapituloje buvo tik du: Trakų klebonas kan. Motiejus, vėliau Žemaičių ir Vilniaus vyskupas, ir vienas kunigas iš Kauno^1 ). Dar prieš vyskupijos įkūrimą Jogaila iš Vilniaus išvyko į rytų Lietuvą.
Motiejus mokėsi Krokuvoje, įgijo laisvųjų mokslų magistro laipsnį, buvo Trakų klebonas ir Vilniaus kapitulos kanauninkas.
PDF 129
Motiejus, Vytauto pasiūlytas kandidatas, kuris jau nuo 1413 m. vadovavo žemaičių krikštui. Mokslus jis buvo ėjęs Krokuvoj ir įgijęs laisvųjų mokslų magistro laipsnį; paskui buvo Trakų klebonu ir Vilniaus kapitulos kanauninku. Vytautas jį pasiėmė į Žemaitiją, kurios ir buvo įšventintas pirmuoju vyskupu (1417); nuo 1421 m. persikėlė į Vilnių ir 22 metus išbuvo Vilniaus vyskupu (mirė 1453).
Vyskupas Motiejus 1430 m. spalio 27 d. užmerkė Vytautui akis ir jo kūną nulydėjo į Vytauto pastatytą katedrą.
PDF 141
Tas pats vysk. Motiejus užmerkė Vytautui ir akis (1430. X. 27) ir jo kūną nulydėjo į paties Vytauto pastatytą katedrą. Po Vytauto mirties vysk. Motiejus rėmė Švitrigailą, kaip kovotoją už Vytauto sukurtąją Lietuvą, susilaukdamas Jogailos ir Zigmanto I, Vytauto brolio, nemalonės.
Motiejus buvo pirmasis Žemaičių ir vėliau Vilniaus vyskupas, paskirtas Vytautui jį rekomendavus.
PDF 141
Per visą savo valdymo laiką Vytautas palaikė su jais gerus santykius, bet kartu ir rūpinosi, kad Lietuvos vyskupais būtų jam pritariantieji asmens. Taip antai, ketvirtas iš eilės Vilniaus vyskupas Petras iš Kustynės (1414—1421), kuris buvo delegatu Konstancijoje ir pasiuntiniu Žemaitijoje, jau minėtas pirmasis Žemaičių ir vėliau Vilniaus vysk. Motiejus ir antrasis Žemaičių vysk. Mikalojus Dziežgavičius (1421—1453), — Visi buvo paskirti vyskupais Vytautui juos rekomenduojant. Du paskutiniai prieš įšventinant juos į vyskupus buvo Trakų klebonai, taigi gyveno Vytauto rezidencijoje.