Prieš mirtį Vytautas kelis kartus išpažino nuodėmes Vilniaus vyskupui Motiejui.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 254
Kelis kartus Vytautas išpažino savo nuodė\nmes Vilniaus vyskupui Motiejui; priėmė Švenčiausiąjį ir pa\nskutinį patepimą. Paklaustas vyskupo apie tikybos tie\nsas, jis atsakė, kad tiki į jas, taip pat ir į iš numirusių\natsikėlimą, nors seniau dėl tos tiesos ir paabejodavęs.
Motiejus buvo Trakų klebonas ir Vilniaus kapitulos kanauninkas, vėliau tapęs Žemaičių ir Vilniaus vyskupu.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 120
Iš lietuvių kapituloje buvo tik du: Trakų klebonas kan. Motiejus, vėliau Žemaičių ir Vilniaus vyskupas, ir vienas kunigas iš Kauno^1 ). Dar prieš vyskupijos įkūrimą Jogaila iš Vilniaus išvyko į rytų Lietuvą.
Motiejus mokėsi Krokuvoje, įgijo laisvųjų mokslų magistro laipsnį, buvo Trakų klebonas ir Vilniaus kapitulos kanauninkas.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 129
Motiejus, Vytauto pasiūlytas kandidatas, kuris jau nuo 1413 m. vadovavo žemaičių krikštui. Mokslus jis buvo ėjęs Krokuvoj ir įgijęs laisvųjų mokslų ma gistro laipsnį; paskui buvo Trakų klebonu ir Vilniaus kapitulos kanauninku. Vytautas jį pasiėmė į Žemaitiją, kurios ir buvo įšventintas pirmuoju vyskupu (1417); nuo 1421 m. persi kėlė į Vilnių ir 22 metus išbuvo Vilniaus vyskupu (mirė 1453).
Vyskupas Motiejus 1430 m. spalio 27 d. užmerkė Vytautui akis ir jo kūną nulydėjo į Vytauto pastatytą katedrą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 141
Tas pats vysk. Motiejus užmerkė Vytautui ir akis (1430. X. 27) ir jo kūną nulydėjo į paties Vytauto pastatytą katedrą. Po Vytauto mir ties vysk. Motiejus rėmė Švitrigailą, kaip kovotoją už Vytauto sukurtąją Lietuvą, susilaukdamas Jogailos ir Zigmanto I, Vy tauto brolio, nemalonės.
Motiejus buvo pirmasis Žemaičių ir vėliau Vilniaus vyskupas, paskirtas Vytautui jį rekomendavus.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 141
Per visą savo valdymo laiką Vytautas palaikė su jais gerus santykius, bet kartu ir rūpinosi, kad Lietuvos vyskupais būtų jam pritariantieji asmens. Taip antai, ketvirtas iš eilės Vilniaus vyskupas Petras iš Kustynės (1414—1421), kuris buvo delega tu Konstancijoje ir pasiuntiniu Žemaitijoje, jau minėtas pirmasis Žemaičių ir vėliau Vilniaus vysk. Motiejus ir antrasis Žemaičių vysk. Mikalojus Dziežgavičius (1421—1453), — Visi buvo pa skirti vyskupais Vytautui juos rekomenduojant. Du paskutiniai prieš įšventinant juos į vyskupus buvo Trakų klebonai, taigi gy veno Vytauto rezidencijoje.