Santrauka

Motiejus, vėliau Žemaičių ir Vilniaus vyskupas, ir vienas kunigas iš Kauno^1 ). Mokslus jis buvo ėjęs Krokuvoj ir įgijęs laisvųjų mokslų ma­ gistro laipsnį; paskui buvo Trakų klebonu ir Vilniaus kapitulos kanauninku. Taip antai, ketvirtas iš eilės Vilniaus vyskupas Petras iš Kustynės (1414—1421), kuris buvo delega­ tu Konstancijoje ir pasiuntiniu Žemaitijoje, jau minėtas pirmasis Žemaičių ir vėliau Vilniaus vysk.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Motiejus buvo Trakų klebonas ir Vilniaus kapitulos kanauninkas, vėliau tapęs Žemaičių ir Vilniaus vyskupu.c-001
t-002 Motiejus mokėsi Krokuvoje, įgijo laisvųjų mokslų magistro laipsnį, buvo Trakų klebonas ir Vilniaus kapitulos kanauninkas.c-002
t-003 Motiejus buvo pirmasis Žemaičių ir vėliau Vilniaus vyskupas, paskirtas Vytautui jį rekomendavus.c-003
t-004 Vyskupas Motiejus 1430 m. spalio 27 d. užmerkė Vytautui akis ir jo kūną nulydėjo į Vytauto pastatytą katedrą.c-004
t-005 Vytautas kelis kartus išpažino nuodėmes Vilniaus vyskupui Motiejui ir priėmė Švenčiausiąjį bei paskutinį patepimą.c-005
t-006 Motiejus (Žemaičių ir Vilniaus vyskupas) veikė sutartinai su Vytautu, gerbdama jį, kaip savo dosnų valdovą ir katalikų bažnyčios kū­ rėją Lietuvoj.c-006
t-007 Kelis kartus Vytautas išpažino savo nuodė­ mes Vilniaus vyskupui Motiejui; priėmė Švenčiausiąjį ir pa­ skutinį patepimą.c-007

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Motiejus buvo Trakų klebonas ir Vilniaus kapitulos kanauninkas, vėliau tapęs Žemaičių ir Vilniaus vyskupu.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Iš lietuvių kapituloje buvo tik du: Trakų klebonas kan. Motiejus, vėliau Žemaičių ir Vilniaus vyskupas, ir vienas kunigas iš Kauno^1 ). Dar prieš vyskupijos įkūrimą Jogaila iš Vilniaus išvyko į rytų Lietuvą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Motiejus mokėsi Krokuvoje, įgijo laisvųjų mokslų magistro laipsnį, buvo Trakų klebonas ir Vilniaus kapitulos kanauninkas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Motiejus, Vytauto pasiūlytas kandidatas, kuris jau nuo 1413 m. vadovavo žemaičių krikštui. Mokslus jis buvo ėjęs Krokuvoj ir įgijęs laisvųjų mokslų ma­ gistro laipsnį; paskui buvo Trakų klebonu ir Vilniaus kapitulos kanauninku. Vytautas jį pasiėmė į Žemaitiją, kurios ir buvo įšventintas pirmuoju vyskupu (1417); nuo 1421 m. persi­ kėlė į Vilnių ir 22 metus išbuvo Vilniaus vyskupu (mirė 1453).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Motiejus buvo pirmasis Žemaičių ir vėliau Vilniaus vyskupas, paskirtas Vytautui jį rekomendavus.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Per visą savo valdymo laiką Vytautas palaikė su jais gerus santykius, bet kartu ir rūpinosi, kad Lietuvos vyskupais būtų jam pritariantieji asmens. Taip antai, ketvirtas iš eilės Vilniaus vyskupas Petras iš Kustynės (1414—1421), kuris buvo delega­ tu Konstancijoje ir pasiuntiniu Žemaitijoje, jau minėtas pirmasis Žemaičių ir vėliau Vilniaus vysk. Motiejus ir antrasis Žemaičių vysk. Mikalojus Dziežgavičius (1421—1453), — Visi buvo pa­ skirti vyskupais Vytautui juos rekomenduojant. Du paskutiniai prieš įšventinant juos į vyskupus buvo Trakų klebonai, taigi gy­ veno Vytauto rezidencijoje.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Vyskupas Motiejus 1430 m. spalio 27 d. užmerkė Vytautui akis ir jo kūną nulydėjo į Vytauto pastatytą katedrą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tas pats vysk. Motiejus užmerkė Vytautui ir akis (1430. X. 27) ir jo kūną nulydėjo į paties Vytauto pastatytą katedrą. Po Vytauto mir­ ties vysk. Motiejus rėmė Švitrigailą, kaip kovotoją už Vytauto sukurtąją Lietuvą, susilaukdamas Jogailos ir Zigmanto I, Vy­ tauto brolio, nemalonės.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Vytautas kelis kartus išpažino nuodėmes Vilniaus vyskupui Motiejui ir priėmė Švenčiausiąjį bei paskutinį patepimą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jogaila su ašaromis akyse pasižadėjo išpildyti visus Vytauto prašymus ir, visa iš širdies atleisdamas, priminė jam susirūpin­ ti sielos išganymu. Kelis kartus Vytautas išpažino savo nuodė­ mes Vilniaus vyskupui Motiejui; priėmė Švenčiausiąjį ir pa­ skutinį patepimą. Paklaustas vyskupo apie tikybos tie­ sas, jis atsakė, kad tiki į jas, taip pat ir į iš numirusių atsikėlimą, nors seniau dėl tos tiesos ir paabejodavęs.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Motiejus (Žemaičių ir Vilniaus vyskupas) veikė sutartinai su Vytautu, gerbdama jį, kaip savo dosnų valdovą ir katalikų bažnyčios kū­ rėją Lietuvoj.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tai buvo didelis Vytauto politikos rėmėjas ir Lietuvos patriotas,

(^1) ) Przgal., 47 p.

120 —
kuris net kunigų, nemokančių lietuviškai, neleisdavo prie šventi­
mų. Taigi, matome, kad Vytauto santykiai su bažnytine Lietu­
vos vyresnybe buvo artimi ir ji veikė sutartinai su Vytautu,
gerbdama jį, kaip savo dosnų valdovą ir katalikų bažnyčios kū­
rėją Lietuvoj.
teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Kelis kartus Vytautas išpažino savo nuodė­ mes Vilniaus vyskupui Motiejui; priėmė Švenčiausiąjį ir pa­ skutinį patepimą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kelis kartus Vytautas išpažino savo nuodė­ mes Vilniaus vyskupui Motiejui; priėmė Švenčiausiąjį ir pa­ skutinį patepimą. Paklaustas vyskupo apie tikybos tie­ sas, jis atsakė, kad tiki į jas, taip pat ir į iš numirusių atsikėlimą, nors seniau dėl tos tiesos ir paabejodavęs.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai