Motiejus buvo dvasininkas, pirmasis Žemaičių ir vėliau Vilniaus vyskupas, paskirtas Vytautui jį rekomendavus. Jis mokėsi Krokuvoje, įgijo laisvųjų mokslų magistro laipsnį, buvo Trakų klebonas ir Vilniaus kapitulos kanauninkas. Nuo 1413 m. Motiejus vadovavo Žemaičių krikštui, 1417 m. tapo pirmuoju Žemaičių vyskupu, o nuo 1421 m. persikėlė į Vilnių, kur vyskupavo 22 metus ir mirė 1453 m. Ypatingas jo vaidmuo atsiskleidė Vytauto gyvenimo pabaigoje: 1430 m. spalio 27 d. jis užmerkė valdovui akis, priėmė jo išpažintį ir nulydėjo kūną į Vytauto pastatytą katedrą. Po Vytauto mirties Motiejus rėmė Švitrigailą, todėl susilaukė Jogailos ir Žygimanto Kęstutaičio nepalankumo.
Motiejus, Vytauto pasiūlytas kandidatas, kuris jau nuo 1413 m. vadovavo žemaičių krikštui. Mokslus jis buvo ėjęs Krokuvoj ir įgijęs laisvųjų mokslų magistro laipsnį; paskui buvo Trakų klebonu ir Vilniaus kapitulos kanauninku. Vytautas jį pasiėmė į Žemaitiją, kurios ir buvo įšventintas pirmuoju vyskupu (1417); nuo 1421 m. persikėlė į Vilnių ir 22 metus išbuvo Vilniaus vyskupu (mirė 1453).
Tas pats vysk. Motiejus užmerkė Vytautui ir akis (1430. X. 27) ir jo kūną nulydėjo į paties Vytauto pastatytą katedrą. Po Vytauto mirties vysk. Motiejus rėmė Švitrigailą, kaip kovotoją už Vytauto sukurtąją Lietuvą, susilaukdamas Jogailos ir Zigmanto I, Vytauto brolio, nemalonės.
Per visą savo valdymo laiką Vytautas palaikė su jais gerus santykius, bet kartu ir rūpinosi, kad Lietuvos vyskupais būtų jam pritariantieji asmens. Taip antai, ketvirtas iš eilės Vilniaus vyskupas Petras iš Kustynės (1414—1421), kuris buvo delegatu Konstancijoje ir pasiuntiniu Žemaitijoje, jau minėtas pirmasis Žemaičių ir vėliau Vilniaus vysk. Motiejus ir antrasis Žemaičių vysk. Mikalojus Dziežgavičius (1421—1453), — Visi buvo paskirti vyskupais Vytautui juos rekomenduojant. Du paskutiniai prieš įšventinant juos į vyskupus buvo Trakų klebonai, taigi gyveno Vytauto rezidencijoje.
Kelis kartus Vytautas išpažino savo nuodėmes Vilniaus vyskupui Motiejui; priėmė Švenčiausiąjį ir paskutinį patepimą. Paklaustas vyskupo apie tikybos tiesas, jis atsakė, kad tiki į jas, taip pat ir į iš numirusių atsikėlimą, nors seniau dėl tos tiesos ir paabejodavęs.
Iš lietuvių kapituloje buvo tik du: Trakų klebonas kan. Motiejus, vėliau Žemaičių ir Vilniaus vyskupas, ir vienas kunigas iš Kauno^1 ). Dar prieš vyskupijos įkūrimą Jogaila iš Vilniaus išvyko į rytų Lietuvą.