Šioje sutartyje tarp kunigaikščių ir prelatų nurodyti: Černigovo ku nigaikštis Švitrigaila, Vilniaus vys kupas Motiejus ir Medininkų (Žemai tija) vyskupas nominatas Mikalojus. [Dievobaimin ga širdimi apsvarstę pirmuosius veiksmus, Kristuje gerbiamam tėvui ponui Vilniaus vyskupui Motiejui ir jo įpėdiniams, Visagalio Dievo ir šlo vingosios Mergelės Marijos garbei ir t. O prelatai ir kanauninkai savo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, kad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus vyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku nigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių.
[Dievobaiminga širdimi apsvarstę pirmuosius veiksmus, Kristuje gerbiamam tėvui ponui Vilniaus vyskupui Motiejui ir jo įpėdiniams, Visagalio Dievo ir šlovingosios Mergelės Marijos garbei ir t. t. (Dovanojame) mūsų dvarą Medininkų valsčiuje; kurį kitados valdė broliai Ivaška ir Fedka, vadinami Korevičiais, ir vieną žemę, taip pat mūsų valdinio, vadinamo Andriušiu, prie to paties dvaro esančią.
Savo ir minėto miesto vardu [tarėjai] reikalavo, kad nuo tos naujai kapitulos pasisavintos jurisdikcijos būtų laisvi ir atleisti. O prelatai ir kanauninkai savo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, kad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus vyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos kunigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių patvirtinta, vadovavosi, kuria nuo neatmenamų laikų iki pat šios dienos, kiek tik buvo būtina, naudojosi; ir paremdami šitokį teiginį, pateikė kitados buvusio didžiai gerbiamo Vilniaus vyskupo Motiejaus raštą, kuriuo pačiai kapitulai ir jos valdiniams buvo suteikta jurisdikcija su leidimu taikyti bažnytines cenzūras, ir taip pat kitus minėto Motiejaus įpėdinių, Vilniaus vyskupų raštus, išrūpintus tiek iš Apaštalų Sosto, tiek iš jo legatų, patvirtinančius ir minėtą jurisdikciją, ir kitas teises, ir kapitulos bei Vilniaus bažnyčios statutą, pridurdami, kad prasižengta ne tik dėl pasaulietinių dalykų, bet ir dėl plėšimo ir smurto, miesto pareigūnų ar tarnų įvykdyto Vilniaus kapitulai, jos turtui bei valdiniams.
Lenkijos miestai, jau Kazimiero Didžiojo laikais turėję ypatingą padėtį karalystėje, ne kartą dalyvaudavo seimuose ir derybose su kryžiuočiais, o Vilnius, būdamas anuomet vienas reikšmingas Lietuvoj miestas, pirmą kartą ir, regis, kaip Horodlės privilegijos išdava, buvo sulygintas su Lenkijos miestais ir jam leista laiduoti sutartį. Šioje sutartyje tarp kunigaikščių ir prelatų nurodyti: Černigovo kunigaikštis Švitrigaila, Vilniaus vyskupas Motiejus ir Medininkų (Žemaitija) vyskupas nominatas Mikalojus. Tarp Lietuvos didikų buvo: Žemaičių seniūnas Mykolas Skirgaila ir Trakų kaštelionas Jonas Švitrigaila, Šalčininkų seniūnas Mantautas.