Šioje sutartyje tarp kunigaikščių ir prelatų nurodyti: Černigovo ku nigaikštis Švitrigaila, Vilniaus vys kupas Motiejus ir Medininkų (Žemai tija) vyskupas nominatas Mikalojus. [Dievobaimin ga širdimi apsvarstę pirmuosius veiksmus, Kristuje gerbiamam tėvui ponui Vilniaus vyskupui Motiejui ir jo įpėdiniams, Visagalio Dievo ir šlo vingosios Mergelės Marijos garbei ir t. O prelatai ir kanauninkai savo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, kad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus vyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku nigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių.
[Dievobaimin\nga širdimi apsvarstę pirmuosius \nveiksmus, Kristuje gerbiamam tėvui \nponui Vilniaus vyskupui Motiejui ir \njo įpėdiniams, Visagalio Dievo ir šlo\nvingosios Mergelės Marijos garbei ir \nt. t. (Dovanojame) mūsų dvarą Me\ndininkų valsčiuje; kurį kitados val\ndė broliai Ivaška ir Fedka, vadina\nmi Korevičiais, ir vieną žemę, taip \npat mūsų valdinio, vadinamo An- \ndriušiu, prie to paties dvaro esančią.
Savo ir minėto miesto vardu [ta\nrėjai] reikalavo, kad nuo tos naujai kapitulos pasisavintos \njurisdikcijos būtų laisvi ir atleisti. O prelatai ir kanauninkai \nsavo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, \nkad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus \nvyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku\nnigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių patvirtinta, vado\nvavosi, kuria nuo neatmenamų laikų iki pat šios dienos, kiek \ntik buvo būtina, naudojosi; ir paremdami šitokį teiginį, pa\nteikė kitados buvusio didžiai gerbiamo Vilniaus vyskupo \nMotiejaus raštą, kuriuo pačiai kapitulai ir jos valdiniams bu\nvo suteikta jurisdikcija su leidimu taikyti bažnytines cenzū\nras, ir taip pat kitus minėto Motiejaus įpėdinių, Vilniaus vys\nkupų raštus, išrūpintus tiek iš Apaštalų Sosto, tiek iš jo \nlegatų, patvirtinančius ir minėtą jurisdikciją, ir kitas teises, \nir kapitulos bei Vilniaus bažnyčios statutą, pridurdami, kad \nprasižengta ne tik dėl pasaulietinių dalykų, bet ir dėl plėši\nmo ir smurto, miesto pareigūnų ar tarnų įvykdyto Vilniaus \nkapitulai, jos turtui bei valdiniams.
Lenkijos miestai, jau Kazimiero Didžiojo laikais turėję ypatingą padėtį karalystėje, ne kar tą dalyvaudavo seimuose ir derybo se su kryžiuočiais, o Vilnius, būda mas anuomet vienas reikšmingas Lietuvoj miestas, pirmą kartą ir, re gis, kaip Horodlės privilegijos išda va, buvo sulygintas su Lenkijos miestais ir jam leista laiduoti sutar tį. Šioje sutartyje tarp kunigaikščių ir prelatų nurodyti: Černigovo ku nigaikštis Švitrigaila, Vilniaus vys kupas Motiejus ir Medininkų (Žemai tija) vyskupas nominatas Mikalojus. Tarp Lietuvos didikų buvo: Žemai čių seniūnas Mykolas Skirgaila ir Trakų kaštelionas Jonas Švitrigaila, Šalčininkų seniūnas Mantautas.