Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis aprašomas kaip Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus, grįžęs į katalikybę ir 1575 m. perkėlęs Brastos spaustuvę į Vilnių.
Grįžęs į katalikybę Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis 1575 m. perkėlė Brastos spaustuvę į Vilnių ir atidavė ją besikuriančiam jėzuitų universitetui.
Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė\nkatalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Ra-\ndvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į\nVilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui. Knygų spausdini-\nmas Lietuvoje virto nenutrūkstamu procesu.
O Jurgio brolis, kunigaikštis Mi\nkalojus Kristupas, Lietuvos Didžio\nsios Kunigaikštystės rūmų maršalka,\ntapo savininku namų, vadintų Filipo-\nvo namais, susidedančių iš keleto\nmedinių, moliu aplipdytų, pastatų,\nužimančių dabartinį Kardinalijos\nsparną nuo Didžiosios gatvės. Tą Fi-\nlipovo namą kunigaikščio Kristupo\ntėvas Mikalojus Radvila Juodasis,\nVilniaus vaivada, Lietuvos kancleris,\nnuomojo iš kapitulos pagal sutartį\nnuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po\n20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad\nsujungęs su savo namu, turėtų erd\nvesnį būstą.
Tą Fi- lipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erd vesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo. Tačiau 1573 metais kovo 26 dieną su kapitula įsigaliojo sutartis.
Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo. Tačiau 1573 metais kovo 26 dieną su kapitula įsigaliojo sutartis. Kunigaikštis Kristupas jai mainais atidavė savo sklypą, „einant Vyskupų gatve nuo Jo Didenybės Vil niaus vyskupo dvaro link prieglau dos ir Šv.
su Radvilomis ėmė \nkonkuruoti ir Chodkevičiai: jie įsteigė spaustuvę Zabluduve ir priglobė \npirmąjį Maskvos spaustuvininką Ivaną Fiodorovą, nulėmusį stačiatikišką \njos pobūdį. Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė \nkatalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Ra-\ndvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į \nVilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui.
O Jurgio brolis, kunigaikštis Mi\nkalojus Kristupas, Lietuvos Didžio\nsios Kunigaikštystės rūmų maršalka,\ntapo savininku namų, vadintų Filipo-\nvo namais, susidedančių iš keleto\nmedinių, moliu aplipdytų, pastatų,\nužimančių dabartinį Kardinalijos\nsparną nuo Didžiosios gatvės. Tą Fi-\nlipovo namą kunigaikščio Kristupo\ntėvas Mikalojus Radvila Juodasis,\nVilniaus vaivada, Lietuvos kancleris,\nnuomojo iš kapitulos pagal sutartį\nnuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po\n20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad\nsujungęs su savo namu, turėtų erd\nvesnį būstą.