Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, uždarė savo namuose buvusią reformatų bažnyčią ir 1576 m. atidavė spaustuvę jėzuitams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 310
Iš pradžių jį galingai palaikė kunigaikštis Mikalojus Radvila Juodasis, bet po to, kai jo sūnus Mikalojus Kristupas, vadinamas Našlaitėliu, sugrįžęs į katalikų tikėjimą, reformuotą bažnyčią, buvusią savo namuose, uždarė, o savo spaustuvę, seniau skelbusią vien disidentų raštus64, 1576 metais atidavė jėzuitams, svarstyklių lėkštė persisvėrė į jėzuitų pusę. Uolus, bet ir sumanus, šis ordinas nesiliovė savo disputais ir raštais spaudęs savo priešininkus, nekantraudamas trokštamos pergalės, ėmėsi smarkių priemonių, bet jos, valdant išmintingam ir narsiam Steponui, negalėjo jo atvesti į užsibrėžtą tikslą.
Grįžęs į katalikybę Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis 1575 m. perkėlė Brastos spaustuvę į Vilnių ir atidavė ją besikuriančiam jėzuitų universitetui.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 58
Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė katalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į Vilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui. Knygų spausdinimas Lietuvoje virto nenutrūkstamu procesu.
Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų maršalka, tapo Filipovo namų savininku.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
O Jurgio brolis, kunigaikštis Mikalojus Kristupas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų maršalka, tapo savininku namų, vadintų Filipovo namais, susidedančių iš keleto medinių, moliu aplipdytų, pastatų, užimančių dabartinį Kardinalijos sparną nuo Didžiosios gatvės. Tą Filipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erdvesnį būstą.
Kapitulai nustojus gauti činšą už Filipovo namą, su kunigaikščiu Kristupu prasidėjo teismo procesas, o 1573 m. kovo 26 d. įsigaliojo sutartis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
Tą Filipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erdvesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo. Tačiau 1573 metais kovo 26 dieną su kapitula įsigaliojo sutartis.
Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis bylinėjosi su kapitula dėl Filipovo namo, kai nustota mokėti činšą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo. Tačiau 1573 metais kovo 26 dieną su kapitula įsigaliojo sutartis. Kunigaikštis Kristupas jai mainais atidavė savo sklypą, „einant Vyskupų gatve nuo Jo Didenybės Vilniaus vyskupo dvaro link prieglaudos ir Šv.
Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis grįžo į katalikų tikėjimą, uždarė savo namuose buvusią reformatų bažnyčią ir 1576 m. atidavė spaustuvę jėzuitams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 310
Iš pradžių jį galingai palaikė kunigaikštis Mikalojus Radvila Juodasis, bet po to, kai jo sūnus Mikalojus Kristupas, vadinamas Našlaitėliu, sugrįžęs į katalikų tikėjimą, reformuotą bažnyčią, buvusią savo namuose, uždarė, o savo spaustuvę, seniau skelbusią vien disidentų raštus64, 1576 metais atidavė jėzuitams, svarstyklių lėkštė persisvėrė į jėzuitų pusę. Uolus, bet ir sumanus, šis ordinas nesiliovė savo disputais ir raštais spaudęs savo priešininkus, nekantraudamas trokštamos pergalės, ėmėsi smarkių priemonių, bet jos, valdant išmintingam ir narsiam Steponui, negalėjo jo atvesti į užsibrėžtą tikslą.
Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis 1575 m. perkėlė Brastos spaustuvę į Vilnių ir atidavė ją besikuriančiam jėzuitų universitetui.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 58
su Radvilomis ėmė konkuruoti ir Chodkevičiai: jie įsteigė spaustuvę Zabluduve ir priglobė pirmąjį Maskvos spaustuvininką Ivaną Fiodorovą, nulėmusį stačiatikišką jos pobūdį. Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė katalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į Vilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui.
Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, LDK rūmų maršalka, tapo Filipovo namų prie Didžiosios gatvės savininku.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
O Jurgio brolis, kunigaikštis Mikalojus Kristupas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų maršalka, tapo savininku namų, vadintų Filipovo namais, susidedančių iš keleto medinių, moliu aplipdytų, pastatų, užimančių dabartinį Kardinalijos sparną nuo Didžiosios gatvės. Tą Filipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erdvesnį būstą.