Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
7 teiginiai7 įrašai1 ryšys
Vikipedijos įžanga
Michailas Nikolajevičius Muravjovas (rus. Михаи́л Никола́евич Муравьёв; 1796 m. spalio 12 d. Maskvoje – 1866 m. rugsėjo 10 d. Peterburge) – carinės Rusijos valstybės veikėjas, Vilniaus generalgubernatorius (nuo 1863 m. gegužės 15 d. iki 1865 m.; iki tol buvo Gardino generalgubernatorius). Į šias pareigas paskirtas numalšinti 1863–1864 m. sukilimą Lietuvoje. Pasižymėjo ypatingu žiaurumu, už tai vėliau pramintas „Koriku“.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Michailas Muravjovas buvo Vilniaus generalgubernatorius, paskirtas slopinti sukilimą Lietuvoje. Jis turėjo ankstesnių sukilimų malšinimo patirties ir, gavęs caro įgaliojimus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo bei teroro priemonių. Siekdamas įbauginti Lietuvos gyventojus, Muravjovas įsakė karti sukilėlius, todėl buvo pramintas „Koriku“. Jo vykdyta represinė politika prisidėjo prie sukilėlių kovos silpnėjimo, kol ši 1864 metų pabaigoje galutinai išblėso. Slopindamas sukilimą, jis taip pat norėjo į Sibirą ištremti visą Narbutų šeimą. Šis epizodas išryškina ne tik jo administracinį vaidmenį Vilniuje, bet ir represijų mastą bei siekį palaužti pasipriešinimą bauginimu.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Būdas |
|
| |
| Pareigos ir vaidmuo |
|
| |
| Istorinė reikšmė |
|
|
Patikrinti teiginiai
XIX a. Michailo Muravjovo Koriko laikais Lietuvoje nukentėjo perpus mažiau kunigų nei stalinizmo metais.
elgtasi brutaliau nei su kitomis religijomis. Paradoksalu, tačiau stalinizmo metais kunigų Lietuvoje nukentėjo du kartus daugiau nei M. Muravjovo Koriko laikais XIX a. Visi kunigai sekami, registruojama, kas pas kunigą užeina, pamokslai aprašomi.
Vilniaus karinės apygardos kariuomenės štabo ataskaitoje Michailui Muravjovui nurodyta, kad 128 sukilėliai nuteisti mirties bausme.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Teroro sąlygomis sukilėlių kova vis labiau silpo, kol galiausiai 1864 m. pabaigoje visai išblėso. Vilniaus karinės apygardos kariuomenės štabo ataskaitoje M. Muravjovui nurodoma, kad 128 sukilėliai nuteisti mirties bausme. Daugiausia bausmių įvykdyta Vilniuje - 21 ir Kaune - 13.
M. Muravjovo laikai XIX a. siejami su Koriko pravarde.
elgtasi brutaliau nei su kitomis religijomis. Paradoksalu, tačiau stalinizmo metais kunigų Lietuvoje nukentėjo du kartus daugiau nei M. Muravjovo Koriko laikais XIX a. Visi kunigai sekami, registruojama, kas pas kunigą užeina, pamokslai aprašomi.
Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgaliojimus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių.
Anglijai ir Prancūzijai apsiribojus tik diplomatinėmis notomis, raginančiomis Rusiją vengti didesnio kraujo praliejimo, jos vyriausybė veikė ryžtingai. Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgaliojimus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių. Jis gudriai išmušė iš sukilimo vadovybės valstietišką kortą – pasiekė, kad valstiečių reforma Lietuvoje būtų pakoreguota jiems palankesne kryptimi ir imta vykdyti be jokio derinimo su dvarininkais, kaip buvo numatyta 1861 m. įstatymų aktuose.
Naujasis generalgubernatorius Michailas Muravjovas, pramintas „Koriku“, siekdamas įbauginti Lietuvos gyventojus, įsakė karti sukilėlius.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Egzekucijos buvo įvykdytos B. Kolyškai, Z. Sierakauskui, T. Dalevskiui, K. Kalinauskui, A. Mackevičiui ir kitiems. Naujasis generalgubernatorius Michailas Muravjovas, pramintas „Koriku“, siekdamas įbauginti Lietuvos gyventojus, įsakė karti sukilėlius. Teroro sąlygomis sukilėlių kova vis labiau silpo, kol galiausiai 1864 m. pabaigoje visai išblėso.
Jį atsiuntė jo tėvas Michailas Muravjovas, save titulavęs vyriausiuo ju Šiaurės vakarų krašto viršininku.
Šaltinis: Motiejus Valančius. Ganytojiški laiškai
Jį atsiuntė jo tėvas Michailas Muravjovas, save titulavęs vyriausiuoju Šiaurės vakarų krašto viršininku.
Michailas Muravjovas, slopindamas sukilimą, norėjo ištremti visą Narbutų šeimą į Sibirą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Sukilimo slopintojas Michailas Muravjovas norėjo ištremti į Sibirą visą Narbutų šeimą
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.