Mečislovas

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

222 Tai paminėję, pereikime prie rašytinių liudijimų, ku­ rie įrodo, jog Nemuno žemupyje iš tikrųjų buvęs Rusia vadinamas kraštas. Muratoris išsaugojo donaeiją apašta­ liškajam sostui; ją sudarė lenkų kunigaikštis, pasivadinęs Misica. Tai buvo Boleslovo Narsiojo tėvas Mečislovas, valdęs nuo 964 iki 999 metų.

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Kas moka aiškiai* Lietuvos ir gudų kalbą, tas gal tą aiškiai regėti, kaipogi šios dienos gudų, rusais vadinamų, kalba yra sudėta iš gudų, arba Slavėnų, ir lietuvių, sujaukta su tūlais žodžiais igumių, arba finų, ir totorių. Pasakoja, jog Vladimiras, norėdamas atsiženklin- ti karėmis, būk kariavęs su Mečislovu, lenkų vieš­ pačiu, kuriam atėmęs piles Červenę, Peremyšlį Raus­ vuosiuose Guduose. Paskui draudęs ir viatičionis, nenorinčius duoklės beduoti, kariavęs taip pat su jazigais, arba pagonimis lietuviais, arba masagetais, kuriuos būk ir nuveikęs keliose kruvinose mūšose. Tuo tarpu radimičiai, apkyrėjus donį bemokėti Vladimirui, patrakę, kuriuos vienok jis sudraudęs laimingai ir apent duoklę sau šilti prisuokęs.

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3

Mirus narsiam ir išmintingam tėvui, Lenkijos sostas \natiteko .sūnui, kuriam prigimtis neskyrė būti valdovu, bet \npaveldėjo jis didžiulę ¡ką tik sukurtą karalystę, sulipdytą \niš įvairių sričių, todėl ir karalius jai buvo reikalingas \ntoks, kuris ir riteriško šaunumo nestokotų, ir ¡būtų pajėgus \npakelti krašto valdžios naštą. Mečislovas, šito nepaisyda­\nmas ir neatsižvelgdamas į tai, kad šalis apsupta įniršusių \nkaimynų ir net pačioje šalyje yra grupuočių, nusistačiusių \nprieš jį ir prieš gražų visų sutarimą, pasidavė lepūniškam \ništižimui.