Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
11 teiginiai10 įrašai2 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 11 teiginiai ir visi 10 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–11 iš 11 rodomų įrašų
Popiežius Martynas V galutinai patvirtino Žemaičių vyskupiją.
PDF 154
Iš Žemaičių krašto ir dalies\nSūdavijos (Užnemunio) Vytautas įkūrė Žemaičių seniūniją, ku\nri gavo lygias teises su Lietuvos vaivadijomis. Taip pat po\npiežius Martynas V galutinai patvirtino ir Žemaičių vyskupiją.\nTaigi šito Lietuvos krašto reikalai buvo visiškai sutvarkyti.
Martynas V paskyrė Vytautą vikaru Rusijos kraštuose, patvirtino Žemaičių vyskupiją ir parėmė Vytauto žygius prieš totorius.
PDF 142
Vytautas vedė su juo labai plačią korespondenciją vi\nsais svarbiausiais Lietuvos krikšto klausimais. Martynas V pa\nskyrė Vytautą vikaru Rusijos kraštuose ir Livonijos vyskupijų\nglobėju, patvirtino Žemaičių vyskupiją ir apgynė ją nuo Rygos\narkivyskupo pretenzijų, parėmė Vytauto žygius prieš totorius,\nuždedamas kunigijai kontribuciją (1424) tiems reikalams, leido\nkurti Kamienco vyskupiją, suteikė indulgencijų jam ir jo pata\nrėjams. Iš kitos pusės, Martynas V dėl kai kurių dalykų Vy\ntautui ir nepritarė; jis neaprobavo Vytauto sumanymo suvie\nnyti abi Bažnyčias, nesutiko įkurti atskiros Lietuvai metropoli\njos, draudė Vytautui remti husitus, nepritarė Vytauto karūna\ncijai.
Popiežius Martynas V draudė kištis į lenkų ir lietuvių reikalus.
PDF 173
Ambicija to žmogaus buvo pašėlusi; tą senų seniau\nsiai buvo patyręs Zigmantas, o kryžiuočiai dar geriau žino\njo. Kurstė ją tad visokiausiais būdais, karūnos Lietuvai pel\nnymą vaizduodami puikiausiu atpildu Vytautui už jo \nlaimėjimus, nenuilsdami stengėsi dvejus metus. Nepadėjo \nšiuo atžvilgiu nei popiežiaus Martyno V draudimas liautis \nkišusis į lenkų ir lietuvių reikalus83; nei ištvermingas lenkų\n83\nPopiežius Martynas V 1428 m. rašė Rusios karaliumi.
Martynas V keliais atvejais ragino Vytautą pasitraukti nuo husitų.
PDF 363
Kišdamasis į Čekijos reikalus ir tuo erzindamas imperatorių,\nVytautas oficialiai savo nusistatymą grindė pastangomis sutaikyti\nhusitus su Roma. Martynas V keliais atvejais ragino Vytautą\npasitraukti nuo husitų. Popiežius skatino Gniezno arkivyskupą ir\nkitus vyskupus imtis žygio, kad jie Lietuvos kunigaikštį — net\nbažnytinėmis bausmėmis grasindami — kaip nors nuo « heretikų »\nčekų atitrauktų^18.
Popiežius Martynas V paragino imperatorių Zigmantą rūpintis Jogailos išlaisvinimu.
PDF 227
Lenkijos bajorai, pasipiktinę tokiu akiplėšišku Švitri\ngailos elgesiu, susirinkę Varkoje, nusprendė pirmiausia ofi\ncialiai nusiųsti pas jį pasiuntinius, kurie pareikalautų išlais\nvinti karalių, o jeigu tai nieko neduotų, - surengti žygį į \nLietuvą susirinkus ties Kijanų kaimu prie Viepšo4. Čia ener\ngingai reiškėsi popiežius Martynas V. Jis net imperatorių Zig\nmantą paragino rūpintis Jogailos išlaisvinimu ir pats asme\nniškai savo autoritetu didžiai prie to prisidėjo5. Buvo nuveikta\n3\nStryjkowski, Ks.
Popiežiui Martynui V Vytautas ir Jogaila pateikė bylą prieš Ordiną, kovodami prieš Breslavo sprendimą.
PDF 208
Lietuvių ir lenkų atstovai bendrai pareiškė\nprotestą ir griežtai atmetė sprendimą^4 ). Maža to. Vytautas su\nJogaila išvien kovodami prieš Breslavo sprendimą, pasistengė\niškelt Ordinui bylą ir pas popiežių Martyną V. Ordinas norėjo\ntam užbėgti už akių, bet pasivėlavo.
Popiežius Martynas V 1417 m. gegužės 13 d. paskyrė Vytautą ir Jogailą savo vikarais pasauliniuose dalykuose Lietuvai ir Rusijai.
PDF 128
Konstanci\njos susirikimas Vytautą padarė Livonijos vyskupų globė\nju, nes šias vyskupijas Livonijos Ordinas, savo nepasotinama po\nlitika, dažnai nuskriausdavo. Popiežius Martynas V, Konstan\ncijos susirinkime išrinktas, Vytautą ir Jogailą paskyrė\n(1417. V. 13) savo vikarais pasauliniuose dalykuose Lietuvai\nir Rusijai, pavesdamas jiems kurti bažnyčias, lengvinti kuni\ngams žmonių krikštijimą, globoti kunigiją ir tikinčiuosius, ginti\ntikėjimą.
Martynas V paskyrė Vytautą vikaru Rusijos kraštuose, patvirtino Žemaičių vyskupiją ir 1424 m. parėmė jo žygius prieš totorius.
PDF 142
Vytautas vedė su juo labai plačią korespondenciją vi\nsais svarbiausiais Lietuvos krikšto klausimais. Martynas V pa\nskyrė Vytautą vikaru Rusijos kraštuose ir Livonijos vyskupijų\nglobėju, patvirtino Žemaičių vyskupiją ir apgynė ją nuo Rygos\narkivyskupo pretenzijų, parėmė Vytauto žygius prieš totorius,\nuždedamas kunigijai kontribuciją (1424) tiems reikalams, leido\nkurti Kamienco vyskupiją, suteikė indulgencijų jam ir jo pata\nrėjams. Iš kitos pusės, Martynas V dėl kai kurių dalykų Vy\ntautui ir nepritarė; jis neaprobavo Vytauto sumanymo suvie\nnyti abi Bažnyčias, nesutiko įkurti atskiros Lietuvai metropoli\njos, draudė Vytautui remti husitus, nepritarė Vytauto karūna\ncijai.
Martyno V valdymo laikotarpis 1417–1431 m. sutapo su Vytauto įsigalėjimu Lietuvos bažnytiniame gyvenime.
PDF 142
Tačiau visi žymesni Vytauto žygiai, ku\nrie lietė bažnytinį Lietuvos gyvenimą, buvo surišti su popiežium\nMartynu V, kadangi su juo pasibaigė Vak. Bažnyčios schizma\nir jo valdymo laikotarpis (1417—1431) supuolė su Vytauto įsi\ngalėjimu. Vytautas vedė su juo labai plačią korespondenciją vi\nsais svarbiausiais Lietuvos krikšto klausimais.
Vytautas ir Jogaila siekė iškelti Ordino bylą popiežiui Martynui V, kovodami prieš Breslavo sprendimą.
PDF 208
Maža to. Vytautas su\nJogaila išvien kovodami prieš Breslavo sprendimą, pasistengė\niškelt Ordinui bylą ir pas popiežių Martyną V. Ordinas norėjo\ntam užbėgti už akių, bet pasivėlavo. Galų gale prieita prie išva\ndos, kad teisingiausiai gali išspręsti ginčą tik ginklas.
Popiežius Martynas V 1421 m. rugsėjo 11 d. bule „Mirabilis Deus“ patvirtino savarankišką Žemaičių vyskupiją.
PDF 132
Popiežius Martynas V, išklausęs Vytauto ir\npaties Žemaičių vysk. Motiejaus nusiskundimų, atsiuntė bulę\n„Mirabilis Deus” (1421. IX. 11^1 ), kuria patvirtino savarankiš\nką Žemaičių Vyskupiją.