Santrauka

Pirmasis kandidatas į sostą dabar buvo imperatoriaus Rudolfo brolis Maksimilijonas, kurį rėmė ir Lietuvos didikai.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Pasak to meto rašytojų, viešoji nuomonė imperatorių Maksimilijoną laikė svarbiausiu karo kurstytoju.
t-002 Prieš mūšį Čeliadninas laišku klausė imperatoriaus Maksimilijono, ką daryti su būsimu belaisviu karaliumi Žygimantu.
t-003 Imperatorius Maksimilijonas netoli Halės jėga atėmė iš karaliaus žygūnų keturiolika maskvėnų belaisvių ir grąžino juos į Maskvą.
t-004 Maksimilijonas, bijodamas Žygimanto ir Stepono kariuomenių, pradėjo ieškoti kelių taikiam susitarimui.
t-005 Maskvos didikai rėmėsi Maksimilijono ir Suleimano laiškais, teigdami, kad Maskvos didysis kunigaikštis tituluojamas caru.
t-006 Kotryna, pasiųsta pas imperatorių Maksimilijoną, susirgo kelionėje ir mirė.
t-007 Pasak to meto rašytojų, viešoji nuo monė svarbiausiu ir beveik vieninteliu karo kurstyto ju laikė vis dėlto imperatorių Maksimilijoną.
t-008 Jam už teko įžūlumo, nė nebandžius sėkmės kovos lauke, laiš ku paklausti imperatorių Maksimilijoną, ką turėtų daryti su nelaisvėn paimtuoju karaliumi Žygimantu, ku rį, be abejonės, jam netrukus sukaustytą atvešią.
t-009 Tačiau imperatorius Maksimilijonas netoli Halės jėga juos at ėmė iš karaliaus žygūnų ir pagarbiai sugrąžino atgal į Maskvą.
t-010 Maksimilijonas Im p e ra to riu s M a k sipadarė dėl savo senos draum ili jo n a s išsiža d a gystės su Vasilijumi.
t-011 Esą visų didžiausi pasaulyje valdovai, būtent ir Romos imperatorius, ir Rytų sulto nas, tituluoją Maskvos didįjį kunigaikštį caru, kaip rodo Maksimilijono bei Suleimano laiškai, adresuoti Va silijui Vasiljevičiui.
t-012 Kotryna, pasiųsta pas imperatorių Maksimilijoną, neišgyveno šitokio siel varto: susirgusi, tiesa, veikiau siela nei kūnu, kelionėje mirė.

Citatos

  • id: c-169331 citata_originali: | Nors pastarasis kaltini­ mas ir ne visai išgalvotas, tačiau taip išpūstas, kad rodėsi melagingas. Pasak to meto rašytojų, viešoji nuo­ monė svarbiausiu ir beveik vieninteliu karo kurstyto­ ju laikė vis dėlto imperatorių Maksimilijoną. Jis mat įsižeidęs, kad tada, kai per pasiuntinius reikalavęs grą­ žinti kryžiuočiams Prūsiją, Žygimantas griežtai palie­ pęs nepaisyti reikalavimo ir kad atsisakęs jo anūkės, Ispanijos karaliaus Pilypo I dukters, rankos, o paėmęs į žmonas Transilvanijos kunigaikštytę. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-185970
    • t-193487
  • id: c-169332 citata_originali: | 630

    Puslapis 629

    Štai kaip vertino šis žmogus, barbarų barbaras, savo jėgas, štai kaip pasitikėjo sėkme, taip viską perdėda­ mas, tokį pasipūtėlišką išdidumą rodydamas, kad ne­ randu nė tinkamo žodžio jo ydoms pavadinti. Jam už­ teko įžūlumo, nė nebandžius sėkmės kovos lauke, laiš­ ku paklausti imperatorių Maksimilijoną, ką turėtų daryti su nelaisvėn paimtuoju karaliumi Žygimantu, ku­ rį, be abejonės, jam netrukus sukaustytą atvešią. Ka­ ralius, prie Borisovo pasilikęs keturis tūkstančius karių, visus kitus pulkus, Konstantino Ostrogiškio vedamus, išsiuntė prieš Čeliadniną. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-185971
    • t-193488
  • id: c-169333 citata_originali: | Karalius bei karalienė, iškilmingai Vilniuje per mišias padėkoję viešpačiui dievui už pergalę, pasiuntė Ro­ mos popiežiui kaip dovaną keturiolika į nelaisvę pa­ imtų maskvėnų — pačių žymiausiųjų didikų. Tačiau imperatorius Maksimilijonas netoli Halės jėga juos at­ ėmė iš karaliaus žygūnų ir pagarbiai sugrąžino atgal į Maskvą. Be abejo, šitai jis Im p e ra to riu s M a k si- padarė dėl savo senos drau- m ili jo n a s išsiža d a gystės su Vasilijumi. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-185972
    • t-193489
  • id: c-169334 citata_originali: | Be abejo, šitai jis Im p e ra to riu s M a k si- padarė dėl savo senos drau- m ili jo n a s išsiža d a gystės su Vasilijumi. Kai są ju n g o s su M a sk v a tais pačiais metais netoli Vengrijos miesto Temešvaro karalienės tėvas Steponas smarkiai sumušė maištinin­ ką seklerį Jurgį, imperatorius, būgštaudamas, kad Žy­ gimantas, sujungęs savo jėgas su uošvio, nenukreiptų dviejų pergalingų kariuomenių prieš karo kurstytoją, pradėjo ieškoti kelių taikiam susitarimui. Vylingai pa­ reiškęs palankumą, jis kreipėsi į Žygimanto brolį Vla­ dislovą, Vengrijos karalių, bei Vladislovo sūnų Liud­ viką, Čekijos karalių, duodamas jiems žodį, kad, jų tarpininkaujamas, tikrai susitaikysiąs su Žygimantu, bet tik tuo atveju, jeigu jie padėsią jam su Žygiman­ tu susitikti tokioje vietoje, kur galėtų draugiškai ap­ tarti taikos sąlygas. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-185973
    • t-193490
  • id: c-169335 citata_originali: | Maskvos didikų vardu atsakė to miesto vy­ riausiasis dvasininkas. Esą visų didžiausi pasaulyje valdovai, būtent ir Romos imperatorius, ir Rytų sulto­ nas, tituluoją Maskvos didįjį kunigaikštį caru, kaip rodo Maksimilijono bei Suleimano laiškai, adresuoti Va­ silijui Vasiljevičiui. Tad kodėl karalius Augustas, ligi tol nieko pikta iš kunigaikščio Ivano nepatyręs, vie­ nas nepripažįstąs tos pagarbos, elgdamasis kitaip nei kiti valdovai? statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-185974
    • t-193491
  • id: c-169336 citata_originali: | Aiškiai šitokius ir kitokius daly­ kus atskleidė imperatoriaus pasiuntinys, Pečo vyskupas, tuo tarpu žmonėse sklido kalbos, jog šitos apgau­ lės griebtis jį tikriausiai paskatinusi nusikalstama mei­ lė. Vis dėlto Augustas nieko nepaisė. Kotryna, pasiųsta pas imperatorių Maksimilijoną, neišgyveno šitokio siel­ varto: susirgusi, tiesa, veikiau siela nei kūnu, kelionėje mirė. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-185975
    • t-193492