1864 m. M. Muravjovo nurodymu pradėta drausti lietuvių raštija tradiciniu raidynu, o draudimas galiojo iki 1904 m. pavasario.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 115
Iš to gimė sumanymas pakeisti lietuvių raštijoje tradicinį lotyniškąjį raidyną rusišku raidynu, arba kirilika. 1864 m. M. Muravjovo nurodymu pradėta drausti lietuvių raštija tradiciniu raidynu, šis draudimas išplėstas į visą Rusijos imperijos teritoriją ir galiojo ligi 1904 m. pavasario.
Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas gavo caro įgaliojimus ir ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo bei teroro priemonių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 109
Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgaliojimus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių. Jis gudriai išmušė iš sukilimo vadovybės valstietišką kortą – pasiekė, kad valstiečių reforma Lietuvoje būtų pakoreguota jiems palankesne kryptimi ir imta vykdyti be jokio derinimo su dvarininkais, kaip buvo numatyta 1861 m. įstatymų aktuose.
XIX a. M. Muravjovo Koriko laikais Lietuvoje nukentėjo perpus mažiau kunigų nei stalinizmo metais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 227-228
Citatos tekstas nepasiekiamas.
Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas rusinimo politikai vykdyti pasikvietė Ivaną Kornilovą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 114
Juk separatizmas tarpo pirmiausia vietos bajoriškoje visuomenėje, laikiusioje save atskira politine tauta, o valstiečiai, jų masė, nebuvo tos tautos nariai, tad rusintojai manė laimėti „lenkų pradų naikinimo“ politiką papildę „rusų pradų atkūrimo“ politika. Rusinimo politika 1864–1904 metais Šios politikos ėmėsi sukilimo slopintojas ir vienas jos sumanytojų Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas, pasikvietęs į pagalbą seną savo pažįstamą Ivaną Kornilovą, kuris buvo paskirtas Vilniaus švietimo apygardos globėju.
Generalgubernatorius M. Muravjovas privertė vyskupą perkelti Adakavo kleboną į M. Muravjovo pageidautą parapiją.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla
PDF 82
Tada generalgubernatorius M. Muravjovas privertė vyskupą iškelti Adakavo kleboną į jam pageidaujamą parapiją.
M. Muravjovas suformavo kaimų savisaugos sistemą.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 58
1863 metais sukilėlių būriuose buvo bent 50 procentų valstiečių, bet M. Muravjovo suformuota kaimų savisaugos sistema taip pat gyvavo.
1864 m. M. Muravjovo įsakymu blaivybės brolijos buvo uždarytos.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 123
Kai 1863 m. sausio mėnesio 1 d. įsigaliojo naujas akcizmo įstatymas, blaivybės brolijos, vadovaujamos katalikų bažnyčios, tapo valdžiai nebereikalingos ir jų likimas buvo ¡S anksto nuspręstas. Todėl sukilimas, kilęs Lietuvoje 1863 m., iš esmės buvo tik pretekstas apkaltinti brolijas politiniu veiksmu ir 1864 m. M. Muravjovo įsakymu jas uždaryti. Čia svarbu pažymėti, kad tas pats M. Muravjovas, 1860 m. būdamas Valstybės turtų ministru, gynė blaivybės brolijas ir M. Valančių specialiame vyriausybės posėdyje.
Sukilimo Lietuvoje įkarštyje, Egidijaus Aleksandravičiaus apibūdinimu, M. Muravjovas tapo visagaliu Lietuvos administratoriumi.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 99
Be to, M. Muravjovas, sukilimo Lietuvoje įkarštyje tapęs visagaliu Lietuvos administratoriumi, pasirašė įsakymą uždrausti blaivybės brolijas ir bet kurias organizuoto (ypač katalikų dvasininkų) blaivinimo priemones.
M. Muravjovas paskelbė įsaką, uždraudusį blaivybės brolijas.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 81
Ji pasirodė jau po sukilimo nuslopinimo ir po M. Muravjovo įsako, uždraudžiančio blaivybės brolijas, paskelbimo.