1864 m. M. Muravjovo nurodymu pradėta drausti lietuvių raštija tradiciniu raidynu, o draudimas galiojo iki 1904 m. pavasario.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 115
Iš to gimė sumanymas pakeisti lietuvių raštijoje tradicinį lotyniškąjį raidyną rusišku raidynu, arba kirilika. 1864 m. M. Muravjovo nurodymu pradėta drausti lietuvių raštija tradiciniu raidynu, šis drau- dimas išplėstas į visą Rusijos imperijos teritoriją ir galiojo ligi 1904 m. pavasario.
Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas gavo caro įgaliojimus ir ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo bei teroro priemonių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 109
Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjo-\nvas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgalioji-\nmus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių. Jis gudriai \nišmušė iš sukilimo vadovybės valstietišką kortą – pasiekė, kad valstiečių \nreforma Lietuvoje būtų pakoreguota jiems palankesne kryptimi ir imta \nvykdyti be jokio derinimo su dvarininkais, kaip buvo numatyta 1861 m. \nįstatymų aktuose.
XIX a. M. Muravjovo Koriko laikais Lietuvoje nukentėjo perpus mažiau kunigų nei stalinizmo metais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 227-228
Nors sovietų valdžia netoleravo ir kitų konfesijų tikinčiųjų, juos persekiojo, katalikai buvo ypač neparankūs dėl to, kad katalikybė siejosi su komunistinei vadovybei nepageidautinu „vakarietiškumu“ – katalikybės centru Vatikane, nepavaldžiu Maskvai, todėl su katalikybe L I E T U V O S I S T O R I J A 228 elgtasi brutaliau nei su kitomis religijomis. Paradoksalu, tačiau stalinizmo metais kunigų Lietuvoje nukentėjo du kartus daugiau nei M. Muravjovo Koriko laikais XIX a.
Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas rusinimo politikai vykdyti pasikvietė Ivaną Kornilovą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 114
Juk separatizmas tarpo pirmiausia vietos bajoriškoje visuomenėje, laikiusioje save atskira politine tauta, o valstiečiai, jų masė, nebuvo tos tautos nariai, tad rusintojai manė laimėti „lenkų pradų naiki- nimo“ politiką papildę „rusų pradų atkūrimo“ politika. Rusinimo politika 1864–1904 metais Šios politikos ėmėsi sukilimo slopintojas ir vienas jos su- manytojų Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas, pasikvietęs į pagalbą seną savo pažįstamą Ivaną Kornilovą, kuris buvo paskirtas Vil- niaus švietimo apygardos globėju.