Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgaliojimus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių. Muravjovas, pasikvietęs į pagalbą seną savo pažįstamą Ivaną Kornilovą, kuris buvo paskirtas Vilniaus švietimo apygardos globėju. Muravjovo nurodymu pradėta drausti lietuvių raštija tradiciniu raidynu, šis draudimas išplėstas į visą Rusijos imperijos teritoriją ir galiojo ligi 1904 m. pavasario.
Iš to gimė sumanymas pakeisti lietuvių raštijoje tradicinį lotyniškąjį raidyną rusišku raidynu, arba kirilika. 1864 m. M. Muravjovo nurodymu pradėta drausti lietuvių raštija tradiciniu raidynu, šis drau- dimas išplėstas į visą Rusijos imperijos teritoriją ir galiojo ligi 1904 m. pavasario.
Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjo-\nvas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgalioji-\nmus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių. Jis gudriai \nišmušė iš sukilimo vadovybės valstietišką kortą – pasiekė, kad valstiečių \nreforma Lietuvoje būtų pakoreguota jiems palankesne kryptimi ir imta \nvykdyti be jokio derinimo su dvarininkais, kaip buvo numatyta 1861 m. \nįstatymų aktuose.
Nors sovietų valdžia netoleravo ir kitų konfesijų tikinčiųjų, juos persekiojo, katalikai buvo ypač neparankūs dėl to, kad katalikybė siejosi su komunistinei vadovybei nepageidautinu „vakarietiškumu“ – katalikybės centru Vatikane, nepavaldžiu Maskvai, todėl su katalikybe L I E T U V O S I S T O R I J A 228 elgtasi brutaliau nei su kitomis religijomis. Paradoksalu, tačiau stalinizmo metais kunigų Lietuvoje nukentėjo du kartus daugiau nei M. Muravjovo Koriko laikais XIX a.
Juk separatizmas tarpo pirmiausia vietos bajoriškoje visuomenėje, laikiusioje save atskira politine tauta, o valstiečiai, jų masė, nebuvo tos tautos nariai, tad rusintojai manė laimėti „lenkų pradų naiki- nimo“ politiką papildę „rusų pradų atkūrimo“ politika. Rusinimo politika 1864–1904 metais Šios politikos ėmėsi sukilimo slopintojas ir vienas jos su- manytojų Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas, pasikvietęs į pagalbą seną savo pažįstamą Ivaną Kornilovą, kuris buvo paskirtas Vil- niaus švietimo apygardos globėju.