Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgaliojimus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių. Muravjovas, pasikvietęs į pagalbą seną savo pažįstamą Ivaną Kornilovą, kuris buvo paskirtas Vilniaus švietimo apygardos globėju. Muravjovo nurodymu pradėta drausti lietuvių raštija tradiciniu raidynu, šis draudimas išplėstas į visą Rusijos imperijos teritoriją ir galiojo ligi 1904 m. pavasario.
Patikrinti teiginiai
1864 m. M. Muravjovo nurodymu pradėta drausti lietuvių raštija tradiciniu raidynu, o draudimas galiojo iki 1904 m. pavasario.
Iš to gimė sumanymas pakeisti lietuvių raštijoje tradicinį lotyniškąjį raidyną rusišku raidynu, arba kirilika. 1864 m. M. Muravjovo nurodymu pradėta drausti lietuvių raštija tradiciniu raidynu, šis drau- dimas išplėstas į visą Rusijos imperijos teritoriją ir galiojo ligi 1904 m. pavasario.
Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas gavo caro įgaliojimus ir ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo bei teroro priemonių.
Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjo-\nvas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgalioji-\nmus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių. Jis gudriai \nišmušė iš sukilimo vadovybės valstietišką kortą – pasiekė, kad valstiečių \nreforma Lietuvoje būtų pakoreguota jiems palankesne kryptimi ir imta \nvykdyti be jokio derinimo su dvarininkais, kaip buvo numatyta 1861 m. \nįstatymų aktuose.
XIX a. M. Muravjovo Koriko laikais Lietuvoje nukentėjo perpus mažiau kunigų nei stalinizmo metais.
Nors sovietų valdžia netoleravo ir kitų konfesijų tikinčiųjų, juos persekiojo, katalikai buvo ypač neparankūs dėl to, kad katalikybė siejosi su komunistinei vadovybei nepageidautinu „vakarietiškumu“ – katalikybės centru Vatikane, nepavaldžiu Maskvai, todėl su katalikybe L I E T U V O S I S T O R I J A 228 elgtasi brutaliau nei su kitomis religijomis. Paradoksalu, tačiau stalinizmo metais kunigų Lietuvoje nukentėjo du kartus daugiau nei M. Muravjovo Koriko laikais XIX a.
Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas rusinimo politikai vykdyti pasikvietė Ivaną Kornilovą.
Juk separatizmas tarpo pirmiausia vietos bajoriškoje visuomenėje, laikiusioje save atskira politine tauta, o valstiečiai, jų masė, nebuvo tos tautos nariai, tad rusintojai manė laimėti „lenkų pradų naiki- nimo“ politiką papildę „rusų pradų atkūrimo“ politika. Rusinimo politika 1864–1904 metais Šios politikos ėmėsi sukilimo slopintojas ir vienas jos su- manytojų Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas, pasikvietęs į pagalbą seną savo pažįstamą Ivaną Kornilovą, kuris buvo paskirtas Vil- niaus švietimo apygardos globėju.
Vaidmenys: person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 4 | 4 |