Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
9 teiginiai9 įrašai0 ryšių
Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgaliojimus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių. Muravjovas, pasikvietęs į pagalbą seną savo pažįstamą Ivaną Kornilovą, kuris buvo paskirtas Vilniaus švietimo apygardos globėju. Muravjovo nurodymu pradėta drausti lietuvių raštija tradiciniu raidynu, šis draudimas išplėstas į visą Rusijos imperijos teritoriją ir galiojo ligi 1904 m. pavasario.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| Istorinė reikšmėŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
1864 m. M. Muravjovo nurodymu pradėta drausti lietuvių raštija tradiciniu raidynu, o draudimas galiojo iki 1904 m. pavasario.
Iš to gimė sumanymas pakeisti lietuvių raštijoje tradicinį lotyniškąjį raidyną rusišku raidynu, arba kirilika. 1864 m. M. Muravjovo nurodymu pradėta drausti lietuvių raštija tradiciniu raidynu, šis draudimas išplėstas į visą Rusijos imperijos teritoriją ir galiojo ligi 1904 m. pavasario.
Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas gavo caro įgaliojimus ir ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo bei teroro priemonių.
Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgaliojimus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių. Jis gudriai išmušė iš sukilimo vadovybės valstietišką kortą – pasiekė, kad valstiečių reforma Lietuvoje būtų pakoreguota jiems palankesne kryptimi ir imta vykdyti be jokio derinimo su dvarininkais, kaip buvo numatyta 1861 m. įstatymų aktuose.
XIX a. M. Muravjovo Koriko laikais Lietuvoje nukentėjo perpus mažiau kunigų nei stalinizmo metais.
Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas rusinimo politikai vykdyti pasikvietė Ivaną Kornilovą.
Juk separatizmas tarpo pirmiausia vietos bajoriškoje visuomenėje, laikiusioje save atskira politine tauta, o valstiečiai, jų masė, nebuvo tos tautos nariai, tad rusintojai manė laimėti „lenkų pradų naikinimo“ politiką papildę „rusų pradų atkūrimo“ politika. Rusinimo politika 1864–1904 metais Šios politikos ėmėsi sukilimo slopintojas ir vienas jos sumanytojų Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas, pasikvietęs į pagalbą seną savo pažįstamą Ivaną Kornilovą, kuris buvo paskirtas Vilniaus švietimo apygardos globėju.
Generalgubernatorius M. Muravjovas privertė vyskupą perkelti Adakavo kleboną į M. Muravjovo pageidautą parapiją.
Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla
Tada generalgubernatorius M. Muravjovas privertė vyskupą iškelti Adakavo kleboną į jam pageidaujamą parapiją.
M. Muravjovas suformavo kaimų savisaugos sistemą.
Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
1863 metais sukilėlių būriuose buvo bent 50 procentų valstiečių, bet M. Muravjovo suformuota kaimų savisaugos sistema taip pat gyvavo.
1864 m. M. Muravjovo įsakymu blaivybės brolijos buvo uždarytos.
Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
Kai 1863 m. sausio mėnesio 1 d. įsigaliojo naujas akcizmo įstatymas, blaivybės brolijos, vadovaujamos katalikų bažnyčios, tapo valdžiai nebereikalingos ir jų likimas buvo ¡S anksto nuspręstas. Todėl sukilimas, kilęs Lietuvoje 1863 m., iš esmės buvo tik pretekstas apkaltinti brolijas politiniu veiksmu ir 1864 m. M. Muravjovo įsakymu jas uždaryti. Čia svarbu pažymėti, kad tas pats M. Muravjovas, 1860 m. būdamas Valstybės turtų ministru, gynė blaivybės brolijas ir M. Valančių specialiame vyriausybės posėdyje.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.