Įspūdį padarė 1818 m. Karaliaučiuje žymaus mokslininko Liudviko Rėzos išleista prieš kelis dešimtmečius mirusio Mažosios Lietuvos pastoriaus lietuvio Kristijono Donelaičio parašyta poema „Metai“ (su vertimu į vokiečių kalbą).
Jau ir šiaip žinome, ir anksčiau sakėme, kad\nkažką panašaus turėjo ir stabmeldžiai lietuviai. Pono Rėzos8\n8\nBeje, daugiau už kitus Prūsijos ir Livonijos kronikininkus apie\ntai rašo Strijkovskis, kadangi jis turėjo rankose istorijos šaltinius, ku\nriuose buvo žinomos tos ilgiausiai Lietuvoje gyvavusios aukštos pa\nreigos ir todėl jie galėjo suteikti daugiau smulkesnių žinių.\n430\n\n## Puslapis 430\n\ntyrimai patvirtina, kad ir lietuvių įsakymų leidžiamoji vyres\nnybė siųsdavo lazdas, kurios viršuje sukreivintos tokiu būdu\n, koks iki šiol tebegyvuoja Prūsų Lietuvos kaimuose.
Valdant Žygimantui Augus tui, vietos kunigas klebonas Ragauskas (Rogowski) priėmė So- cino tikėjimą, ir toji bažnyčia ilgai priklausė evangelikams re- iormatams. Katalikams ji sugrįžo jėzuitų pastangomis, valdant Zigmantui III. Ši trumpa ekskursija į istoriją remiasi vietinių istorijos mokovų apklausa ir klebonijos užrašais, kuriais vie los klebonas leido man pasinaudoti 1805 metais.
Toje vietoje būna įkaltas stulpelis ir ant jo padėtas pinigas. Raite liai nuo tam tikros vietos leidžiasi lenktynių stulpelio link; tas, kuris prijos pirmasis ir paims pinigą, pelno nemenką šlovę. Jis nesustodamas joja tolyn, rodydamas laimikį, kol išnyksta iš akių; kiti lydi mirusįjį iki laidojimo vietos. Šios lenktynės yra dalis triznos papročio, žmonių pamėgdžiojamo ir mūsų istori ko pastebėto.