t-001vidutinis
Liucijus Apulėjus savo „Auksiniame asile“ paliko mums šiokį tokį tų senovės paslapčių aprašymą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Reikėjo numirti dėl aistrų, liau\ndies prietarų ir blogų papročių, perimtų iš sugedusios pasau\nlio visuomenės, idant būtų galima atgimti nekaltam, tobulam,\npasišventusiam žmogui. Liucijus Apulėjus savo „Auksiniame\nasile“ paliko mums šiokį tokį tų senovės paslapčių aprašymą.\nSlaptieji aukų atnašavimai buvo visai kitokie, negu įprasti, nes\ntie įprasti būdavo vien smilkymas prieš dievų aukurus: myros\nsmilkalai skirti Jupiteriui, šafrano - Apolonui, kvepiančios gu\nmos - Saulei, kvepiančių žolių - Mėnesiui, įvairių sėklų (iš\nskyrus pupas) - Žemei.