Santrauka
Liucijus Apulėjus savo „Auksiniame asile“ paliko mums šiokį tokį tų senovės paslapčių aprašymą.
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-001 Liucijus Apulėjus savo „Auksiniame asile“ paliko mums šiokį tokį tų senovės paslapčių aprašymą. | ||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
- id: c-177231
citata_originali: |
Reikėjo numirti dėl aistrų, liau
dies prietarų ir blogų papročių, perimtų iš sugedusios pasau
lio visuomenės, idant būtų galima atgimti nekaltam, tobulam,
pasišventusiam žmogui. Liucijus Apulėjus savo „Auksiniame
asile“ paliko mums šiokį tokį tų senovės paslapčių aprašymą.
Slaptieji aukų atnašavimai buvo visai kitokie, negu įprasti, nes
tie įprasti būdavo vien smilkymas prieš dievų aukurus: myros
smilkalai skirti Jupiteriui, šafrano - Apolonui, kvepiančios gu
mos - Saulei, kvepiančių žolių - Mėnesiui, įvairių sėklų (iš
skyrus pupas) - Žemei.
statusas: verified
teiginio_tipas: faktas
patikimumo_lygis: vidutinis
patikimumo_saltinis: ai
pagrindzia:
- t-194835