Asmuo

Kristupas Radvila Perkūnas

7 teiginiai8 įrašai3 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 7 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–7 iš 7 teiginių

Kristupas Radvila Perkūnas po Mikalojaus Radvilos Rudojo buvo vienas iš biržiečių Radvilų, vadovavusių Lietuvos protestantams.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 352

Mikalojus Rudasis, paskui — jo sūnus Kristupas Perkūnas († 1603 m.), po jo — jo sūnus Jonušas (rokošininkas — † 1620 m.), vėliau—kitas sūnus Kristupas († 1640 m.) ir pagaliau — šio sūnus Jonušas, — tas pats, kurs 1655 m. padarė sutartį su Švedais.
t-002vidutinis

Šešiolikmetis Kristupas Radvila Perkūnas buvo tarp karių greta didžiojo etmono Mikalojaus Radvilos.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 88

Tačiau tai buvo geriausi kariai, kuriuos tuo metu buvo galima surinkti. Greta didžiojo etmono M. Radvilos buvo jo šešiolikmetis sūnus Kristupas Radvila, vėliau tapęs didžiuoju etmonu ir vadintas Perkūnu, lauko etmonas Grigalius Chodkevičius, būsimasis lauko etmonas Romanas Sanguška, būsimasis Livonijos etmonas Jonas Chodkevičius ir daugelis kitų.
t-003vidutinis

Birželio 2-3 d. LDK didysis etmonas Kristupas Radvila Perkūnas pasiuntė Jono Sicinskio dalinį prieš K. Carlsono Gyllenhielmo karius.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 98

Birželio 2-3 d. LDK didysis etmonas Kristupas Radvila Perkūnas pasiuntė rotmistrą Joną Sicinskį su daliniu, kuris sudavė antrą smūgį K. Carlsono Gyllenhielmo kariams.
t-004vidutinis

Lauko hetmonas Kristupas Radvila Perkūnas padėjo vyriausiuoju vadu paskirtam Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Rudajam.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 300

o Lietuvos kariuomenės vadas Jonas J. Katkevičius teturėjo vos apie 4.600 karių (jų tarpe lenkų tebuvo vos 300), todėl negalėjo spirtis. Neprisišaukdamas pagalbos, jis net atsisakė nuo savo pareigų, ir vyriausiuoju vadu buvo paskirtas Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Rudasis, kuriam padėjo sūnus, lauko hetmonas Kristupas, pramintas Perkūnu.
t-005vidutinis

Kristupas Radvila Perkūnas pasiekė Volgos aukštupį ir prie Šelonės upės, ties Mstislavliu, Mogiliavu, Šklovu jis sumušė rusų kariuomene.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 98

Jo karinis talentas išryškėjo Livonijos kare su Rusija (1558-1583 m.), ypač užimant Polocko tvirtovę. 1581 m. su nedidele lietuvių kariuomene jis pasiekė Volgos aukštupį ir prie Šelonės upės, ties Mstislavliu, Mogiliavu, Šklovu jis sumušė rusų kariuomene.
t-006vidutinis

Tiesa, Kauno liuteronai kviečiami neatsisakydavo dalyvauti liuteronų ir kalvinų susiėjimuose, kaip antai 1585 m. Kristupo Radvilos Perkūno Vilniuje sukviestame abiejų protestantų tikėjimų teologų pasitarime, kuriuo buvo siekiama suartinti kalvinus ir.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 321

Apskritai didžiųjų Lietuvos miestų Vilniaus ir Kauno liuteronų bendruomenės, būdamos integrali savųjų miestų gyvenimo dalis, Lietuvos visuomenėje buvo tarsi atskiros salos, liuteronai nesukūrė Lietuvos liuteronų bažnytinės organizacijos, kaip tai padarė evangelikai reformatai, dar vadinami kalvinais. Tiesa, Kauno liuteronai kviečiami neatsisakydavo dalyvauti liuteronų ir kalvinų susiėjimuose, kaip antai 1585 m. Kristupo Radvilos Perkūno Vilniuje sukviestame abiejų protestantų tikėjimų teologų pasitarime, kuriuo buvo siekiama suartinti kalvinus ir liuteronus.
t-207783vidutinis

Kristupas Radvila Perkūnas, lauko etmonas, talkino Vilniaus vaivadai Radvilai Rudajam, perėmusiam kariuomenės vado pareigas.

„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.

PDF 183

Nedidelė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, kurios sudėtyje buvo negausūs Lenkijos daliniai, negalėjo sustabdyti priešo veržimosi. Nesulaukęs paramos, atsisakė kariuomenės vado pareigų Jonas Chodkevičius. Jo vietą užėmė Vilniaus vaivada M. Radvila Rudasis, jam talkino jo sūnus lauko etmonas Kristupas Radvila Perkūnas.