Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
10 teiginių12 įrašų33 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 10 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–10 iš 10 teiginių
Mozūrijos kunigaikštis Konradas 1226–1228 m. pakvietė Ordiną ir padovanojo jam Kulmo žemę.
PDF 22
pakvietė Mozūrijos kunigaikštis Konradas ir padovanojo jiems Kulmo žemę. 1231 m. Ordinas pasistatė Torunės pil. Prasidėjo metodiški kryžiaus žygiai į Prūsiją.
Mozūrų kunigaikštis Konradas, siekdamas pakrikštyti prūsus, įkurdino vyskupą Kristijoną Kulmo žemės pakraštyje.
PDF 58
Tada Mozūrų kunigaikštis Konradas, kuriam ypatingai rūpėjo pakrikštyti prūsus, vyskupą Kristijoną įkurdino Kulmo (priklausiusio Mozūrams) žemės pakraštėj.
Narbuto pasakojime Konrado valdymo Mazovijoje metu Gotardas kautynėse suėmė septynis jotvingių kunigaikštukus, išsipirkusius sidabru.
PDF 122
Matyti, jog lietuvių padedami jie išsivadavo iš svetimųjų priklausomybės ir savarankiškai, vadovaujami savo vadų arba kunigai'kštukų, įvairiais laikais ir keliais veržėsi į Rusią, Lenkiją ir Mazoviją. Taip vadų rankose buvo sukaupta turtų, nes, Mazovijos kunigaikščiui Konradui valdant, kai sykį Uchanės grafas Gotardas, Lukošiaus sūnus, kautynėse suėmė septynis jotvingių kunigaikštukus, kiekvienas jų išsipirko sumokėdamas septynis šimtus gryno sidabro grivinų, o tai yra šiandieninių lenkiškų auksinų po 22 tūkstančius 400 už kiekvieną3. Jotvingiai, nepaisydami iš mazoviečių ir prūsų patirtų nesėkmių, gyvendami slavų Brastos kaimynystėje, 1227 metais savo antpuolius išplėtė net iki Voluinės Vladimiro, kur buvo suimti du jotvingių vadai: Sutras Monoduničius ir Stegutas Zebrovičius.
Narbutas vaizduoja Konradą kaip Mazovijos kunigaikštį, XIII a. pradžioje pasiekusį laimėjimų Jotvingijoje ir valdžiusį Drohičiną.
PDF 123
Tad Danielius, palikęs Nebrą, grįžo atgal; tai padėjo pabėgti patiems žymiausiems jotvingiam sK itais metais jotvingių grėsmė iškilo Rusiai, nes Voluinės kunigaikščiai, prieš išžygiuodami su kariauna į Lenkiją, savo sienų nuo pat Brastos apsauga turėjo patikėti Pinsko kunigaikščiui Vladimirui1 2. 121 Mazovijos kunigaikštis Konradas XIII amžiaus pradžioje pasiekė Jotvingijoje didelių laimėjimų; dar prieš 1237 metus jam priklausė Drohičinas, nes tuo laiku jis perdavė šį miestą magistrui Henrikui ir jo vienuoliams, Dobrynės riteriams, kaip liudija privilegija, kurią vėliau pateiksime. Būgas jau tuomet buvo Mazovijos ir rusų žemių riba.
Konradas nori liuosas namuose savo gyventi, tegul atleidžia tuojau į jo abažą keletą šimtų stiprių arklių ir apdarą kareiviams.
PDF 227
Pajutę tą gudai, kurie tuo pačiu laiku letgalius teriojo, palikini juos pargrįžo namo, bet tenai jau lietuvių ir žemaičių nebrado. Lygia dalia Žibuntas, arba Žibinąs, kunigaikštis lietuvių, su savo pulkais saulėlydy taip pat garbę lietuvių platino: kaipogi, perlėkęs žiebų veikumu visą Mozūriją, savo smarkybe ir narsybe visas šalis nugandino, kursai, gieždamas dar apmaudą už senų dienų savo nelaimas, visą Kulmiją, jau lenkams vergaujančią, nuteriojo, pilis visur į dulkes išklastė, 250 pačių bažnyčių sugriovė ir sudegino, jau mojavo griautis į pačią buveinę Mozūrijos Plocką, bet, nebgalėdamas ant galo turtų ir gėrybių suplėštų su savo karėj ais bepačiuižt-i, nuleido siuntinius pas Konradą, viešpatį mozūrų, su tokiu įsakymu, jog jei jis nori liuosas namuose savo gyventi, tegul atleidžia tuojau į jo abažą keletą šimtų stiprių arklių ir apdarą kareiviams. Konradas tuomi taip nusiminė, jdg, neturėdamas nei tiek žirgų, nei apdaro, viešintiems pas save svečiams arklius atėmęs ir drabužius nudaręs, netikėliams lietuviams ir žemaičiams kuo veikesniai į abažą nusiuntė.
Lūgojant Konradui, kunigaikščiui mozūrų, ir leidžiant vyskupui Kristijonui, pradėjo tie meldžionys ir pilį Kulmo tvirtinti, kurią lietuviai buvo sugriovę.
PDF 247
Silezijos su vyskupais ir jomylistomis savo ūkės, visų pirma užėmė į savo užtarymą Kulmiją, kurios sugriautas pilis pradėjo taisyti ir stiprinti. Lūgojant Konradui, kunigaikščiui mozūrų, ir leidžiant vyskupui Kristijonui, pradėjo tie meldžionys ir pilį Kulmo tvirtinti, kurią lietuviai buvo sugriovę. Užvis Henrikas steigė tame daikte 1 V o i g t , Preus.
Konradas, kunigaikštis mozūrų, regėdamas ant kranto pragaro savo ūkę, nuo visur veizėjo jai pa šalpos, bet nei nuo artimų tautų, nei nuo brostvių Dobrynės nė kokios pagalbos nebgalėjo beviltis nei gi nuo nelaimų ir terionių savo kraštą beužtaryti.
PDF 253
Regis, vylės, jog brostviai Dobrynės sudraus lietuvius ir žemaičius netikėlius, dėl to gi apdovenojo tuos brostvius didžiomis liecybomis savo ūkė j, drausdamas alvieną už mažiausią netaiką ir abydą, jiems padarytą1. Konradas, kunigaikštis mozūrų, regėdamas ant kranto pragaro savo ūkę, nuo visur veizėjo jai pašalpos, bet nei nuo artimų tautų, nei nuo brostvių Dobrynės nė kokios pagalbos nebgalėjo beviltis neigi nuo nelaimų ir terionių savo kraštą beužtaryti. Tame suspaudime viena pati stipri kariauna, ūkėj jo gyvenanti ir kasdieną su netikėliais lietuviais kariaujanti, tegalėjo juos sudrausti ir kraštą nuo terionių ir nelaimų uždengti, bet tos nė nuo kur jis negalėjo gauti.
Konradas buvo Vokietijos kunigas, persikėlęs į Lietuvą atversti stabmeldžių.
PDF 239
1285 viešpaties metais Konradas, Vokietijos kunigas, persikėlė į Lietuvos kraštą atversti stabmeldžių. Kai jis čia nugyveno dvejus metus, lietuviai jį nužudė. Toje vietoje, kur jį nužudė, vėliau dažnai galėjai išvysti degant žvakes.
Konradas buvo penktas Teutonų namų ordino didysis magistras ir anksčiau – Tiuringijos landgrafas.
PDF 230
Brolis Konradas, kadaise Tiuringijos landgrafas, penktas Teutonų namų ordino didysis magistras, mirė liepos 24 dieną, o palaidotas Markburge.
Konradas buvo imperatoriaus Fridriko II sūnus.
PDF 232
1251 viešpaties metais Konradas, imperatoriaus Fridricho II sūnus, gimęs iš Jeruzalės karaliaus dukters, užpuolė Apulijos karalystę ir Neapolį. Sienas sugriovė ligi pamatų, bet kitais metais pasimirė nunuodytas (Mart. p. 404).