Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Asmuo

Konradas Valenrodas

9 teiginiai9 įrašai0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Konradas Valenrodas (vok. Konrad von Wallenrode, g. tarp 1330 ir 1340 m. Valenrodų pilyje, dab. Bairoito apskritis, Aukštutinė Frankonija, Bavarija – 1393 m. liepos 23 d.) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Konradas Valenrodas buvo Kryžiuočių ordino pareigūnas ir didysis magistras, aktyviai veikęs Lietuvos pasienio politiniuose bei kariniuose įvykiuose. 1377–1382 m. jis valdė Šliochovo komtūriją, vėliau tarnavo maršalka, o 1391 m. kovo 12 d. buvo išrinktas Ordino didžiuoju magistru. Jo šlovė, narsa ir polinkis į riterystę padėjo suburti gausius kryžininkų būrius 1392 m. žygiui į Lietuvą. Viename svarbiame žygyje jo vadovaujama kryžiuočių kariuomenė kartu su Vytautu rugsėjo 11 d. apsupo Trakų pilį, kuri po atkaklios gynybos buvo priversta pasiduoti. Valenrodas taip pat minimas kaip diplomatinio bendravimo su Lietuva dalyvis, o jo gyvenimas baigėsi 1393 m. liepos 25 d.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Būdas
  • Šaltinio autoriaus apibūdinamas kaip narsus ir turintis nesulaikomą potraukį į riterystę.
  • Michał Baliński taip jį aprašo pasakodamas apie 1392 m. kryžininkų žygio į Lietuvą telkimą.
Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas
  • Ordino didysis maršalas 1382–1387 m.; didysis komtūras nuo 1387 m.; didysis magistras nuo 1391 m. kovo 12 d.
  • Ordino maršalka, vedęs ginkluotus žmones iš Elbliongo, Kristburgo ir Osterodės pagalbon.
  • Michał Baliński nurodo šias pareigas ir datas; Teodoras Narbutas taip pat mini jo tarnybą maršalkos pareigose ir išrinkimą didžiuoju magistru 1391 m.
  • Teodoras Narbutas taip aprašo Konrado Valenrodo vaidmenį konkrečiame karo veiksmų epizode.
Istorinė reikšmė
  • Šaltinyje minima jo plačiai pasklidusi šlovė; kartu nurodoma, kad jo narsa ir riterystės siekis padėjo suburti gausius kryžininkų pulkus žygiui į Lietuvą.
  • Michał Baliński tai vertina pasakodamas apie 1392 m. žygio rengimą.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002vidutinis

Konradas Valenrodas 1391 m. kovo 12 d. buvo išrinktas Ordino didžiuoju magistru ir mirė 1393 m. liepos 25 d.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

22 Miechovita, Strijkovskis ir K o j e 1 a v i č i u s klysta sakydami, esą žygio vadovavimas buvo pavestas Konradui Valenrodui, kurį jau tuo metu vadina didžiuoju magistru, kai Konradas Valenrodas 1382 metais, sekmadienį prieš Šv. Mykolą paskirtas Ordino didžiuoju maršalu, 1387 metais per Apreiškimo Marijai šventę tapo didžiuoju komtūru arba arkikomtūru, 1390 rugpjūčio 15 d., po didžiojo magistro Konrado Ciolnerio fon Rotenšteino mirties, - ir didžiojo magistro vietininku, iki pat kapitulos suvažiavimo, ir tik 1391 m. kovo 12 d. išrinktas didž. magistru; mirė 1393 m. liepos 25 d.
t-009vidutinis

Teodoras Narbutas nurodo, kad Konradas Valenrodas 1377–1382 m. valdė Šliochovo komtūriją, iki 1387 m. tarnavo maršalka, o 1391 m. vienbalsiai išrinktas didžiuoju magistru.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Konradas jau senokai gyveno Prūsijoje, kai jam 1377 m etais buvo duota Šliochovo komtūrija, ją valdė iki 1382 metų, tuomet pakviestas būti maršalka, kuriuo tarnavo iki 1387 metų, kol buvo pakeltas į didžiuosius kom tūrus. Kai m irė Ciolneris, kurio 399 pavaduotoju, kaip kad matėme, jis buvo septynis mėnesius, 1391 metais buvo vienbalsiai išrinktas didžiuoju magistru
t-004vidutinis

Konrado Valenrodo vadovaujama kryžiuočių kariauna kartu su Vytautu rugsėjo 11 d. apsupo Trakų pilį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Didelė kryžiuočių kariauna, vadovaujama Ordino didžiojo magistro ir maršalo Konrado Valenrodo, išvien su Vytautu ir jo šalininkais atžygiavę atsiimti Skirgailos užvaldyto šio paveldo, rugsėjo 11-ą apsupo Trakų pilį. Nepaisant įnirtingos gynybos, kelias dienas užsitęsus atakai, mūrai buvo bombardų sugriauti, įgula priversta pasiduoti. Didysis magistras į Vilnių išsiuntė komtūrus: iš Elbliongo, Baigos, Brandenburgo ir Kristburgo, galingais kariuomenės daliniais vedinus, įsakęs bet kokia kaina jį visiškai sunaikinti.
t-007vidutinis

Teodoras Narbutas mini Konradą Valenrodą kaip ordino maršalką, su kuriuo buvo užmegzti diplomatiniai ryšiai svarstant suvažiavimo galimybę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Todėl diplomatiniais ryšiais buvo susisiekta ir su didžiuoju magistru Konradu Ciolneriu, ir su ordino maršalka Konradu Valenrodu; buvo kalbėta apie suvažiavimą, kadangi žinome buvus apsaugos raštų, Jogailai anų šiam tikslui duotų1.
t-008vidutinis

Konradą Valenrodą Teodoras Narbutas aprašo kaip ordino maršalką, vedusį ginkluotus žmones iš Elbliongo, Kristburgo ir Osterodės pagalbon; jo pasiųstas Ragainės komtūras galėjo susikalbėti su pilies įgula.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Buvo tai ordino maršalka Konradas Valenrodas, vedantis ginkluotus žmones iš Elbliongo, Kristburgo ir Osterodės, skubantis pagalbon; jo pasiųstas narsusis Ragainės komtūras gebėjo priartėti prie Neries tiek, kad girdėjo šūksnius iš pilies ir galėjo susikalbėti su įgula.
t-001vidutinis

Konrado Valenrodo šlovė ir narsa 1392 m. padėjo suburti gausius kryžininkų pulkus žygiui į Lietuvą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vilniui bemat jos prireikė, nes kitais, 1392, metais Europos riteriai taisėsi užplūsti Lietuvą, rengdami dar didesnį žygį į šalį, kuri dar negalėjo naudotis išpažįstamo tikėjimo geradarystėmis, bet jau krikščioniška būdama, iš naujų savo tikėjimo brolių ne gynybos sulaukė, o dar žiauresnių smūgių nei totorių antpuoliai. Po visą pasaulį plačiai pasklidęs garsas apie Konrado Valenrodo šlovę, kurį Ordinas iškėlė į didžiuosius magistrus39, jo paties narsa, o pirmiausia nesulaikomas potraukis į riterystę vėl subūrė iš visų Europos šalių gausius ir pajėgius kryžininkų pulkus, pasišovusius traukti į vargų prispaustą Lietuvą. Anglija, Škotija ir Prancūzija gerokai papildė saduodama 12 pūdų vaško: duodecem talenta cerae Pud dieta, de curia castri nostri Viln.
t-003vidutinis

Konradas Valenrodas 1391 m. kovo 12 d. buvo išrinktas didžiuoju magistru, o 1393 m. liepos 25 d. mirė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

: Paširvintys - nuo Širvintos upės; Pamerkys - nuo Merkio upės; Pamusiai - nuo Musės upės; Panevėžys - nuo Nevėžio; Padubysis - nuo Dubysos. 39 Valenrodas didžiuoju magistru išrinktas 1391 m. Verbų sekmadienį, tai yra kovo 12-ą, o mirė 1393 metų liepos 25-ą.
Visi teiginiai ir įrodymai (9 teiginiai, 9 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Lietuvių tautos istorija, t. 5—55
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—44