Konrado Valenrodo šlovė ir narsa 1392 m. padėjo suburti gausius kryžininkų pulkus žygiui į Lietuvą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 146
Vilniui bemat jos prirei\nkė, nes kitais, 1392, metais Europos riteriai taisėsi užplūsti \nLietuvą, rengdami dar didesnį žygį į šalį, kuri dar negalėjo \nnaudotis išpažįstamo tikėjimo geradarystėmis, bet jau krikš\nčioniška būdama, iš naujų savo tikėjimo brolių ne gynybos \nsulaukė, o dar žiauresnių smūgių nei totorių antpuoliai. Po \nvisą pasaulį plačiai pasklidęs garsas apie Konrado Valenro\ndo šlovę, kurį Ordinas iškėlė į didžiuosius magistrus39, jo pa\nties narsa, o pirmiausia nesulaikomas potraukis į riterystę \nvėl subūrė iš visų Europos šalių gausius ir pajėgius kryži- \nninkų pulkus, pasišovusius traukti į vargų prispaustą \nLietuvą. Anglija, Škotija ir Prancūzija gerokai papildė sa-\nduodama 12 pūdų vaško: duodecem \ntalenta cerae Pud dieta, de curia castri \nnostri Viln.
Konradas Valenrodas 1391 m. kovo 12 d. buvo išrinktas Ordino didžiuoju magistru ir mirė 1393 m. liepos 25 d.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135
22\nMiechovita, Strijkovskis \nir K o j e 1 a v i č i u s klysta sakyda\nmi, esą žygio vadovavimas buvo pa\nvestas Konradui Valenrodui, kurį \njau tuo metu vadina didžiuoju ma\ngistru, kai Konradas Valenrodas \n1382 metais, sekmadienį prieš Šv. \nMykolą paskirtas Ordino didžiuoju \nmaršalu, 1387 metais per Apreiški\nmo Marijai šventę tapo didžiuoju \nkomtūru arba arkikomtūru, 1390 \nrugpjūčio 15 d., po didžiojo magistro \nKonrado Ciolnerio fon Rotenšteino \nmirties, - ir didžiojo magistro vieti\nninku, iki pat kapitulos suvažiavi\nmo, ir tik 1391 m. kovo 12 d. išrink\ntas didž. magistru; mirė 1393 m. \nliepos 25 d.
Konradas Valenrodas 1391 m. kovo 12 d. buvo išrinktas didžiuoju magistru, o 1393 m. liepos 25 d. mirė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 146
: Paširvintys - nuo \nŠirvintos upės; Pamerkys - nuo Mer\nkio upės; Pamusiai - nuo Musės \nupės; Panevėžys - nuo Nevėžio; Pa\ndubysis - nuo Dubysos.\n39\nValenrodas didžiuoju magistru iš\nrinktas 1391 m. Verbų sekmadienį, \ntai yra kovo 12-ą, o mirė 1393 metų \nliepos 25-ą.
Konrado Valenrodo vadovaujama kryžiuočių kariauna kartu su Vytautu rugsėjo 11 d. apsupo Trakų pilį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 55
Didelė kryžiuočių kariauna, vadovauja ma Ordino didžiojo magistro ir maršalo Konrado Valen rodo, išvien su Vytautu ir jo šalininkais atžygiavę atsiimti Skirgailos užvaldyto šio paveldo, rugsėjo 11-ą apsupo Tra kų pilį. Nepaisant įnirtingos gynybos, kelias dienas užsi tęsus atakai, mūrai buvo bombardų sugriauti, įgula pri versta pasiduoti. Didysis magistras į Vilnių išsiuntė komtūrus: iš Elbliongo, Baigos, Brandenburgo ir Kristbur- go, galingais kariuomenės daliniais vedinus, įsakęs bet kokia kaina jį visiškai sunaikinti.
Teodoras Narbutas rašo, kad netikėta mirtis nutraukė Konrado Valenrodo gyvenimą.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 51
M irtis K onradą Valenrodą ištiko visai nelauk tai, paankstinusi nutraukti jo gyvenimo giją. Tačiau ordinui ir kraštui, kuriuos jis nuskurdino savo neapsakom u išlaidu mu, - tinkam u laiku
Teodoras Narbutas, polemizuodamas su A. Mickevičiumi, galbūt grąžino autentišką Konrado Valenrodo vaizdą.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 54
Taigi galbūt T. N arbutas, po lemizuodamas su A. Mickevičiumi, pagaliau grąžino mums autentiškąjį K onradą Valenrodą?
Teodoras Narbutas mini Konradą Valenrodą kaip ordino maršalką, su kuriuo buvo užmegzti diplomatiniai ryšiai svarstant suvažiavimo galimybę.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 312
Todėl diplomatiniais ryšiais buvo susisiekta ir su didžiuoju magistru Konradu Ciolneriu, ir su ordino maršalka Konradu Valenrodu; buvo kalbėta apie suvažiavimą, kadangi žinome buvus apsaugos raštų, Jogailai anų šiam tikslui duotų1.
Konradą Valenrodą Teodoras Narbutas aprašo kaip ordino maršalką, vedusį ginkluotus žmones iš Elbliongo, Kristburgo ir Osterodės pagalbon; jo pasiųstas Ragainės komtūras galėjo susikalbėti su pilies įgula.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 317
Buvo tai ordino maršalka Konradas Valenrodas, vedantis ginkluotus žmones iš Elbliongo, Kristburgo ir Ostero- dės, skubantis pagalbon; jo pasiųstas narsusis Ragainės komtū ras gebėjo priartėti prie Neries tiek, kad girdėjo šūksnius iš pilies ir galėjo susikalbėti su įgula.
Teodoras Narbutas nurodo, kad Konradas Valenrodas 1377–1382 m. valdė Šliochovo komtūriją, iki 1387 m. tarnavo maršalka, o 1391 m. vienbalsiai išrinktas didžiuoju magistru.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 397-398
Konradas jau se nokai gyveno Prūsijoje, kai jam 1377 m etais buvo duota Šliochovo komtūrija, ją valdė iki 1382 metų, tuomet pakvies tas būti maršalka, kuriuo tarnavo iki 1387 metų, kol buvo pa keltas į didžiuosius kom tūrus. Kai m irė Ciolneris, kurio 399 pavaduotoju, kaip kad matėme, jis buvo septynis mėnesius, 1391 metais buvo vienbalsiai išrinktas didžiuoju magistru