Santrauka
Vytautas pasitraukė pas Prūsijos magistrą Konradą Celnerį, ieškodamas geresnių pagalbininkų būsimam karui. Ordino magistras Konradas Celneris Prūsijoje visokeriopai parėmė Vytauto sumanymus. Konradas Celneris paskyrė tremtiniui karių ir lėšų karui, tikėdamasis Lietuvoje išplėsti savo valdas.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Vytautas pasitraukė pas Prūsijos magistrą Konradą Celnerį, ieškodamas geresnių pagalbininkų būsimam karui. | c-001 | |
| t-002 Ordino magistras Konradas Celneris Prūsijoje visokeriopai parėmė Vytauto sumanymus. | c-002 | |
| t-003 Konradas Celneris paskyrė tremtiniui karių ir lėšų karui, tikėdamasis Lietuvoje išplėsti savo valdas. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vytautas pasitraukė pas Prūsijos magistrą Konradą Celnerį, ieškodamas geresnių pagalbininkų būsimam karui.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kaip sumanyta, taip ir padaryta: pavakaryje, apsivilkęs mergaitės drabužiais, Vytautas lyg niekur nieko praėjo pro sargybinius, tamsoje nusileidęs nuo sienų, užsėdo ant žirgo ir pa- P a b ėg a iš p radžių į spruko į Mazoviją. Ten jį M a z o v iją , p a sk u i į maloniai priėmė kunigaikštis P rūsiją Jonušas, žmonos Onos tėvas, kuris jam suteikė paramą ir paskyrė valdų, tačiau, neilgai trukus, gal dėl kokios kitos priežasties, gal dėl to, kad žemę dažnai niokojo lietuvių antpuoliai, o gal todėl, kad ryžtingas vyras galvojo apie kokį būsimą karą ir dairėsi geresnių pa galbininkų, jis pasitraukė pas Konradą Celnerį, Prūsi jos magistrą. Pirmojo susitikimo metu Celneris dėjosi esąs nesukalbamas ir nenuolaidus: jis kaltino Vytautą, N e p a p r a s ta s žm o n o s su m a n u m a s p a d ed a V y ta u tu i ištrū k ti iš K r ė v o s k a lėjim o 274
Puslapis 273
kad šis ne tikro noro vedamas, bet reikalo spiriamas ieškąs draugystės su Prūsijos riteriais.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Ordino magistras Konradas Celneris Prūsijoje visokeriopai parėmė Vytauto sumanymus.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Ne besitikėdamas gauti iš jų pagalbos, Vytautas nusigrie bė kito sumanymo ir, ieškodamas savo troškimams 3 04
Puslapis 303
saugesnio uosto, perėjo pas kryžiuočius. Čia, kaip ir vylėsi, Konradas Celneris, ordino magistras, visokerio pai parėmė jo sumanymus. Iš M a z o v ijo s į Prū- Nors Urbonas IV, Romos po- siją piežius, prieš metus ir buvo išleidęs raštą, rimtai ragin damas ir karalių, ir kryžiuočių riterius laikytis taikos, tačiau Celneris su džiaugsmu nutarė nepraleisti pro gos pradėti karą.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Konradas Celneris paskyrė tremtiniui karių ir lėšų karui, tikėdamasis Lietuvoje išplėsti savo valdas.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Iš M a z o v ijo s į Prū- Nors Urbonas IV, Romos po- siją piežius, prieš metus ir buvo išleidęs raštą, rimtai ragin damas ir karalių, ir kryžiuočių riterius laikytis taikos, tačiau Celneris su džiaugsmu nutarė nepraleisti pro gos pradėti karą. Dėdamasis, kad gailisi tremtinio, jis siūlė šiam visko, ko tik reikia karui f’ pats iš visos šir dies trokšdamas ir tikėdamasis Lietuvoje išplėsti savo valdas, Konradas gana greitai paskyrė karių bei lėšų kaiui. Buvo aišku, kad pagalbą jis ne duoda, bet par duoda, tikėdamasis, kad visas pelnas ilgainiui atiteks kryžiuočiams.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|