Mirus Kijevo ir visos Rusios metropolitui Kiprijonui (1390-1406), Vytautas dėjo pastangų pravesti Lietuvos stačiatikių metropolitu Polocko vyskupą Teodosijų.
Nepasisekė tik Vytautui didžiajai Lietuvos kunigaikštijai naudinga linkme sutvarkyti rytų Bažnyčios reikalų^61. Mirus Kijevo ir visos Rusios metropolitui Kiprijonui (1390-1406), Vytautas dėjo pastangų pravesti Lietuvos stačiatikių metropolitu Polocko vyskupą Teodosijų. Jis buvo tačiau priverstas pripažinti « Kijevo ir visos Rusios» metropolitu graiką Fotijų (1408-1431)^62.
Greičiausiai Vytauto iniciatyva per Maskvos didįjį kunigaikštį Vasilijų Konstantinopolio patriarchas ragino Kijevo metropolitą Kiprijoną kviesti tikinčiuosius į karą prieš totorius. Besirengdamas žygiui į Sarajų, Aukso ordos chanas Timūr-Kutlukas atsiuntė savo pasiuntinius pas lietuvių didįjį kunigaikštį Vytautą, kad išduotų jam pabėgusį „carą“ Tochtamišą, jo priešą.
Teodoras Narbutas rašo, kad Kiprijonas Vytautui išdėstė Bažnyčios interesus Rusioje, buvo pripažintas visos Rusios ganytoju ir Kijeve įtvirtino hierarchinį valdymą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
K artu su Bazilijumi iš Maskvos atvyko ir metropolitas Kiprijonas, kuris didžiajam kunigaikščiui išdėstė Bažnyčios interesus Rusioje, easančioje jo valdžioje. Vytautas geranoriškai išklausė jo samprotavimų, pripažino jį visuotiniu visos Rusios ganytoju, turinčiu dvasininkijos valdžią visose jo valstybėse ir pakvietė į metropolijos sostinę Kijevą, tad Kiprijonas, ištaikęs progą, ten atvyko; per aštuoniolika mėnesių įvedė hierarchinį valdymą.
Teodoras Narbutas Kiprijoną vaizduoja kaip Vytauto draugą, beveik linkusį pritarti krikščioniškojo pasaulio vienybei ir taikai, kurią galėjo įtvirtinti popiežiaus sprendimai.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Vytauto draugas metropolitas Kiprijonas buvo beveik linkęs pritarti bent jau vienybei ir šventai viso krikščioniškojo pasaulio santarvei, gal mažai tetrūko, gal tereikėjo popiežiaus sprendimų gražumu sutvarkyti reikalus.