Karigaila kovėsi su Vytautu, žemaičiais, Derbio kunigaikščiu ir anglų pėstininkais Vilniaus puolimo metu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 139
Il KNYGA lyje ir kitose miesto tvirtovėse lietuviams vadovavo Jogailos tikras brolis Kazimieras - kunigaikštis Karigaila. Netrukus sąjungininkai puolė miestą. Vytautas su žemai čiais, šalimais Derbio kunigaikštis ir anglų pėstininkai ko vėsi su Karigaila, o vokiečiai, pasiskirstę į dvi - Livonijos ir Prūsijos - stovyklas, priartėjo prie Aukštutinės pilies mūro sienų.
Karigaila, vadinamas vyriausiuoju vadu, žuvo bėgdamas į Aukštutinę pilį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 139-140
Arkikomtūro laiškas Romos\n- •\n123\n\n## Puslapis 140\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\nPatrankų, apie kurias neseniai buvo sužinota, baisūs pa\ndariniai bei anglų lankininkų narsa ir sumanumas, mūšiuose \nįgauti, lėmė Lietuvos patirtus didžiausius smūgius30. Siaubo \npagautų žmonių kamšatis ir visur umaru besibraunantis, įsi- \nšėliojęs priešas atėmė iš vadų paskutinę galimybę išsigelbė\nti; netgi pats vyriausiasis vadas kunigaikštis Karigaila, į Aukš\ntutinę pilį bėgęs gelbėtis, priešo užpultas ir neatpažintas, krito \nmūšio lauke nukautas, ilgam palikęs visus nežinioje apie sa\nvo likimą31. Taip pasibaigė toji diena, lig tolei baisiausia Lie\ntuvos sostinei.
Viena versija Kazimierą Karigailą vadina tikru karaliaus broliu ir teigia, kad po nužudymo nuo kūno buvo atskirta jo galva.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 140
, p. 35, parašyta: \nTandem Christianissimum principem \ndominum Cazimirum dictum Cortgel- \nlo, fratrem germanum domini Regis, in\nterfecerunt, interfectique caput a corpo\nre scindentes et amputantes et \ndetruncantes, cum eodem capite ludib\nria et multas subsannaciones fecerunt \nin vilipendium Regis. [Pagaliau krikš\nčioniškąjį valdovą poną Kazimierą, \nvadinamą Karigaila, tikrą karaliaus \nbrolį, nužudė, ir nužudytojo galvą \nnuo kūno nuplėšę, nupjovę ir nukir\ntę, iš šios galvos visaip tyčiojosi ir ją \nužgauliojo karaliaus paniekinimui].
Kita versija teigia, kad kunigaikštis Karigaila buvo kareivių neatpažintas nukautas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 141
Didenybei \ntaip kalbėjo, nežinojo ir nežino, kaip \nbuvo iš tikrųjų. Kadangi girdėjome\niš vyriausiojo maršalo ir iš kitų gar\nbingų žmonių, ponų riterių, ginkla\nnešių, jog kunigaikštis Karigaila, ka\nreivių neatpažintas buvęs nukautas, \nir kad tik penktą dieną iš lietuvių, \npabėgusių iš Aukštutinės pilies, bu\nvo sužinota, jog kunigaikštis žuvęs/' \nVisi tuometiniai kryžiuočių prane\nšimai panašiai užginčija, kad Kari- \ngailalauvęs nukirsdintas.
Kazimieras Karigaila buvo nužudytas, o jo galva atskirta nuo kūno ir išniekinta karaliaus paniekinimui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 140
, p. 35, parašyta: \nTandem Christianissimum principem \ndominum Cazimirum dictum Cortgel- \nlo, fratrem germanum domini Regis, in\nterfecerunt, interfectique caput a corpo\nre scindentes et amputantes et \ndetruncantes, cum eodem capite ludib\nria et multas subsannaciones fecerunt \nin vilipendium Regis. [Pagaliau krikš\nčioniškąjį valdovą poną Kazimierą, \nvadinamą Karigaila, tikrą karaliaus \nbrolį, nužudė, ir nužudytojo galvą \nnuo kūno nuplėšę, nupjovę ir nukir\ntę, iš šios galvos visaip tyčiojosi ir ją \nužgauliojo karaliaus paniekinimui].
Kazimieras Karigaila žuvo mūšio lauke, bėgdamas gelbėtis į Aukštutinę pilį ir priešų neatpažintas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 139-140
Arkikomtūro laiškas Romos\n- •\n123\n\n## Puslapis 140\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\nPatrankų, apie kurias neseniai buvo sužinota, baisūs pa\ndariniai bei anglų lankininkų narsa ir sumanumas, mūšiuose \nįgauti, lėmė Lietuvos patirtus didžiausius smūgius30. Siaubo \npagautų žmonių kamšatis ir visur umaru besibraunantis, įsi- \nšėliojęs priešas atėmė iš vadų paskutinę galimybę išsigelbė\nti; netgi pats vyriausiasis vadas kunigaikštis Karigaila, į Aukš\ntutinę pilį bėgęs gelbėtis, priešo užpultas ir neatpažintas, krito \nmūšio lauke nukautas, ilgam palikęs visus nežinioje apie sa\nvo likimą31. Taip pasibaigė toji diena, lig tolei baisiausia Lie\ntuvos sostinei.
1396 m. Vytauto privilegija Kazimierui Karigailai, kaip mirusiam jo broliui, numatė kasdienes skaitytines mišias.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 156-157
Yra jo privilegija, rašyta Vilniuje, pažymėta 1396 metų data, kuria, karaliui Vladislovui Jogailai sutikus ir leidus, tos bažnyčios kapitulai Vytautas dovanoja valdą, vadina mą Cudzeniškiais*, netoli nuo Medininkų pilies, įparei- 55 Stryjkowski, p. 466, Kromer, Lib. XV. p. 247, byloja, kad tas Ria- zanės kunigaikščio autentiškas lai davimas už savo žentą Kaributą jo laikais buvo karališkajame archyve: Atque hinc nata esse videtur sponsio Alexandri Resanensium Ducis pro Co- ributho regi facta, et literarum monu mentis, quae extant in archivo regio, signata, cum eum rex e vinculis libe- rasset [Ir po to atrodo, kad yra Ria- zanės kunigaikščio Aleksandro pa darytas tinkamas laidavimas už karalių Kaributą ir raštiškais doku mentais, kurie tebėra karališkajame archyve, antspauduotas, su kuriuo karalius iš kalėjimo paleistas]. 56 Szvitrigail ein Beitrag zu den Ges chichten von Lithauen, Russland, Polen und Preussen von Kotzebue. Leiptzig, 1820, p. 26 in 8vo. 57 Žr. smulkiau apie tai Dinaburgo komtūro pranešime II knygos I priede. * Cudzeniszki - k. Ašmenos raj. (vert.). 140 ## Puslapis 157 Il KNYGA godamas tiesiog kasdien aukoti skaitytines mišias už savo mirusius brolius kunigaikščius: Kazimierą Karigailą ir Aleksandrą Vygantą58.
Kazimieras Karigaila buvo palaidotas katedroje, šalia vėliau iškilmingai palaidoto mirusiojo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 149
Tačiau netrukus nuo įduotų nuodų, kaip buvo suprasta, jį ištiko ankstyva mirtis, ir šalis neteko tiek gražių vilčių teikusio žmogaus47. Palaido jo jį iškilmingai, katedroje, šalimais Karigailos, o visuotinis gedulas liudijo mirusįjį buvus didžiu žmogumi; tačiau toks liūdnas įvykis suartino Jogailą su Vytautu. Skubina būtiny bė traukti Lietuvą iš apverktinos padėties, kokioje buvo atsi dūrusi, pagaliau privertė tvirto nusistatymo kartais stokoju sį Vladislovą Jogailą taikytis su Vytautu ir pavesti jam Didžiosios Kunigaikštystės valdymą.
Kazimieras Karigaila buvo palaidotas katedroje, o šalia jo iškilmingai palaidotas Aleksandras Vygantas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 149
Tuo metu dažniausiai Vilniuje gyvendavo Kernavės ir Krėvos kunigaikštis Aleksandras Vygantas, vienas energin giausių Lietuvos kunigaikščių, o iš visų tikrųjų Jogailos bro lių dėl sumanaus proto ir romaus būdo labiausiai tinkamas į Lietuvos didžiuosius kunigaikščius. Tačiau netrukus nuo įduotų nuodų, kaip buvo suprasta, jį ištiko ankstyva mirtis, ir šalis neteko tiek gražių vilčių teikusio žmogaus47. Palaido jo jį iškilmingai, katedroje, šalimais Karigailos, o visuotinis gedulas liudijo mirusįjį buvus didžiu žmogumi; tačiau toks liūdnas įvykis suartino Jogailą su Vytautu.
Ordino pareigūno laiške teigta, kad Karigaila buvo nukautas kareivių neatpažintas, o apie jo žūtį sužinota penktą dieną.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 141
Didenybei \ntaip kalbėjo, nežinojo ir nežino, kaip \nbuvo iš tikrųjų. Kadangi girdėjome\niš vyriausiojo maršalo ir iš kitų gar\nbingų žmonių, ponų riterių, ginkla\nnešių, jog kunigaikštis Karigaila, ka\nreivių neatpažintas buvęs nukautas, \nir kad tik penktą dieną iš lietuvių, \npabėgusių iš Aukštutinės pilies, bu\nvo sužinota, jog kunigaikštis žuvęs/' \nVisi tuometiniai kryžiuočių prane\nšimai panašiai užginčija, kad Kari- \ngailalauvęs nukirsdintas.