Karamzinas, Narbuto perteikimu, Jurjevą prie Rosės siejo su poloviečių veiksmais ir teigė, kad miestas atstatytas XII a. pradžioje po to, kai poloviečiai jį sunaikino. Karamzinas, Narbuto perteikimu, tyrimuose rašė apie vibionų, arba vitbionų, gentį ir jos sostinę Witsby prie Dauguvos, dabartinį Vitebską. Karamzinas, Narbuto nurodymu, įrodinėjo, kad poloviečiai patys save vadino Kipczak.
Karamzinas, Narbuto perteikimu, Jurjevą prie Rosės siejo su poloviečių veiksmais ir teigė, kad miestas atstatytas XII a. pradžioje po to, kai poloviečiai jį sunaikino.
Rusų istorikai nesutaria, kur buvusi ši tvirtovė. Ka\nramzinas, radęs kažkokį Jurjevą prie Rosės upės, tekan\nčios pro Belaja Cerkovę, Kijevo gubernijoje, šiuos Nes\ntoro žodžius priskiria poloviečių veiksmams dešiniojoje\nDnepro pakrantėje. Jis net teigia, kad Jurjevas buvo at\nstatytas XII amžiaus pradžioje po to, kai jį sunaikino\npoloviečiai.
Toliausiai į pietryčius gyveno stūmiai (turėtų būti Stirnii), kurių gyvenamųjų vietų pavadinimą išsaugojo, kaip teisingai pastebėjo Malte- Brunas2, Styrės upė. O šiaurės rytų kryptimi gyveno vi- bionų, arba vitbionų, gentis, jų sostinė buvo senovės pi lis prie Dauguvos Witsby, kur dabar yra Vitebskas, — apie tai Karamzinas rašo savo tyrimuose3. Neįmanoma nustatyti, kuriai giminei priklausė šios tautos; jos pasi meta sarmatų genčių sūkuryje.
Dešiniojoje Dnep-\n1 Poloviečiai patys save vadino Kipczak. Tai įrodo Karamzinas\n(t. II, priedas 112). Tad jų likučių turėtų būti pas Kapčiako toto\nrius Ir, ko gero, jie bus pasivadinę nuo Kapčiako krašto.
102 Poloviečiai-lietuviai. Esama įvairių tyrimų, prielaidų ir išvadų apie šį miestą; čia juos pateikti nėra prasmės, nes Karamzinas, ištyręs viską, galutinai ir su jam bū dingu tikslumu įminė šią mįslę. Anot jo, minėtas miestas vadintas Serkel, Biala wieza, Biata wies, Bieloserkal, o visa tai reiškia vieną ir tą patį: baltas namas, balta pa lapinė, turgus, užeiga, smuklė.