Karamzinas, Narbuto perteikimu, Jurjevą prie Rosės siejo su poloviečių veiksmais ir teigė, kad miestas atstatytas XII a. pradžioje po to, kai poloviečiai jį sunaikino.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 74
Rusų istorikai nesutaria, kur buvusi ši tvirtovė. Karamzinas, radęs kažkokį Jurjevą prie Rosės upės, tekančios pro Belaja Cerkovę, Kijevo gubernijoje, šiuos Nestoro žodžius priskiria poloviečių veiksmams dešiniojoje Dnepro pakrantėje. Jis net teigia, kad Jurjevas buvo atstatytas XII amžiaus pradžioje po to, kai jį sunaikino poloviečiai.
Karamzinas, Narbuto perteikimu, tyrimuose rašė apie vibionų, arba vitbionų, gentį ir jos sostinę Witsby prie Dauguvos, dabartinį Vitebską.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 101
Toliausiai į pietryčius gyveno stūmiai (turėtų būti Stirnii), kurių gyvenamųjų vietų pavadinimą išsaugojo, kaip teisingai pastebėjo MalteBrunas2, Styrės upė. O šiaurės rytų kryptimi gyveno vibionų, arba vitbionų, gentis, jų sostinė buvo senovės pilis prie Dauguvos Witsby, kur dabar yra Vitebskas, — apie tai Karamzinas rašo savo tyrimuose3. Neįmanoma nustatyti, kuriai giminei priklausė šios tautos; jos pasimeta sarmatų genčių sūkuryje.
Narbutas vertino, kad Karamzinas tiksliai įminė miesto pavadinimų Serkel, Biala wieza, Biata wies ir Bieloserkal tapatumo klausimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 108
102 Poloviečiai-lietuviai. Esama įvairių tyrimų, prielaidų ir išvadų apie šį miestą; čia juos pateikti nėra prasmės, nes Karamzinas, ištyręs viską, galutinai ir su jam būdingu tikslumu įminė šią mįslę. Anot jo, minėtas miestas vadintas Serkel, Biala wieza, Biata wies, Bieloserkal, o visa tai reiškia vieną ir tą patį: baltas namas, balta palapinė, turgus, užeiga, smuklė.
Karamzinas, Narbuto nurodymu, įrodinėjo, kad poloviečiai patys save vadino Kipczak.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.