Įrodymą, kad lietuviams katinas buvo Lietuvos simbolis,\nradau vienoje 1483 metų karaliaus Kazimiero privilegijoje, ra\nšytoje ant pergamento rusų kalba, kuria bajorui Rimvydui\n128\n\n## Puslapis 128\n\n(Rymwidowi) suteikia žemę prie Merkio upės Trakų apskrity\nje. Ten pasakyta, kad duota kaip atpildas už didesnės, nei įsta\ntymais garantuojama, laisvės siekiančių Merkinės valsčiaus\nvalstiečių maišto nuslopinimą, taip pat už sugavimą maišti\nninkų vado, vardu Leicis (Lejczis), kuris, paniekindamas jo\ndidenybės karaliaus orumą ir rimtumą, išdrįso paduoti kara\nliui katiną, sakydamas, kad tai esąs stabmeldiškosios laisvės\n(Lietwii) ženklas.\nIš to matyti, kad lietuvių tauta, nepakęsdama savo laisvių\nsuvaržymo ir norėdama išsivaduoti iš priespaudos, pasinau\ndodavo laisvės deivės simboliu.
Įrodymą, kad lietuviams katinas buvo Lietuvos simbolis,\nradau vienoje 1483 metų karaliaus Kazimiero privilegijoje, ra\nšytoje ant pergamento rusų kalba, kuria bajorui Rimvydui\n128\n\n## Puslapis 128\n\n(Rymwidowi) suteikia žemę prie Merkio upės Trakų apskrity\nje. Ten pasakyta, kad duota kaip atpildas už didesnės, nei įsta\ntymais garantuojama, laisvės siekiančių Merkinės valsčiaus\nvalstiečių maišto nuslopinimą, taip pat už sugavimą maišti\nninkų vado, vardu Leicis (Lejczis), kuris, paniekindamas jo\ndidenybės karaliaus orumą ir rimtumą, išdrįso paduoti kara\nliui katiną, sakydamas, kad tai esąs stabmeldiškosios laisvės\n(Lietwii) ženklas.\nIš to matyti, kad lietuvių tauta, nepakęsdama savo laisvių\nsuvaržymo ir norėdama išsivaduoti iš priespaudos, pasinau\ndodavo laisvės deivės simboliu.
Įrodymą, kad lietuviams katinas buvo Lietuvos simbolis,\nradau vienoje 1483 metų karaliaus Kazimiero privilegijoje, ra\nšytoje ant pergamento rusų kalba, kuria bajorui Rimvydui\n128\n\n## Puslapis 128\n\n(Rymwidowi) suteikia žemę prie Merkio upės Trakų apskrity\nje. Ten pasakyta, kad duota kaip atpildas už didesnės, nei įsta\ntymais garantuojama, laisvės siekiančių Merkinės valsčiaus\nvalstiečių maišto nuslopinimą, taip pat už sugavimą maišti\nninkų vado, vardu Leicis (Lejczis), kuris, paniekindamas jo\ndidenybės karaliaus orumą ir rimtumą, išdrįso paduoti kara\nliui katiną, sakydamas, kad tai esąs stabmeldiškosios laisvės\n(Lietwii) ženklas.\nIš to matyti, kad lietuvių tauta, nepakęsdama savo laisvių\nsuvaržymo ir norėdama išsivaduoti iš priespaudos, pasinau\ndodavo laisvės deivės simboliu.
Pas mus, valdant Jonui Kazimierui, atsirado rusų sentikių sekta iš tų popų, kurie nenorėjo priimti Biblijos ir liturgijos, Maskvos patriarcho Nikono pataisytos; persekiojami tėvynėje, jie visu būriu persikėlė į Lietuvą.
Tuo tarpu yra tik ras dalykas, jog Rusijoje, taip pat besiribojančiuose su ja kraš tuose nuo seno atsirasdavo sektų, dažnai tokių neaiškių, su painiotų ir slaptų, kad vietiniai rašytojai patys nesugeba nu statyti, kaip jos atsirado, nors nemaža jų gyvuoja iki šiol. Nuo amžių sektantus vadina raskolnikais, tai yra atskalūnais. Pas mus, valdant Jonui Kazimierui, atsirado rusų sentikių sekta iš tų popų, kurie nenorėjo priimti Biblijos ir liturgijos, Maskvos patriarcho Nikono pataisytos; persekiojami tėvynėje, jie visu būriu persikėlė į Lietuvą.