Įrodymą, kad lietuviams katinas buvo Lietuvos simbolis, radau vienoje 1483 metų karaliaus Kazimiero privilegijoje, rašytoje ant pergamento rusų kalba, kuria bajorui Rimvydui 128 ## Puslapis 128 (Rymwidowi) suteikia žemę prie Merkio upės Trakų apskrityje. Ten pasakyta, kad duota kaip atpildas už didesnės, nei įstatymais garantuojama, laisvės siekiančių Merkinės valsčiaus valstiečių maišto nuslopinimą, taip pat už sugavimą maištininkų vado, vardu Leicis (Lejczis), kuris, paniekindamas jo didenybės karaliaus orumą ir rimtumą, išdrįso paduoti karaliui katiną, sakydamas, kad tai esąs stabmeldiškosios laisvės (Lietwii) ženklas. Iš to matyti, kad lietuvių tauta, nepakęsdama savo laisvių suvaržymo ir norėdama išsivaduoti iš priespaudos, pasinaudodavo laisvės deivės simboliu.
Pas mus, valdant Jonui Kazimierui, atsirado rusų sentikių sekta iš tų popų, kurie nenorėjo priimti Biblijos ir liturgijos, Maskvos patriarcho Nikono pataisytos; persekiojami tėvynėje, jie visu būriu persikėlė į Lietuvą.
Tuo tarpu yra tikras dalykas, jog Rusijoje, taip pat besiribojančiuose su ja kraštuose nuo seno atsirasdavo sektų, dažnai tokių neaiškių, supainiotų ir slaptų, kad vietiniai rašytojai patys nesugeba nustatyti, kaip jos atsirado, nors nemaža jų gyvuoja iki šiol. Nuo amžių sektantus vadina raskolnikais, tai yra atskalūnais. Pas mus, valdant Jonui Kazimierui, atsirado rusų sentikių sekta iš tų popų, kurie nenorėjo priimti Biblijos ir liturgijos, Maskvos patriarcho Nikono pataisytos; persekiojami tėvynėje, jie visu būriu persikėlė į Lietuvą.