asmuo

Karalius Kazimieras

1483 m. privilegijos davėjas

4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas 1483 metų karaliaus Kazimiero privilegijoje matė įrodymą, kad katinas lietuviams buvo Lietuvos simbolis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 129

Įrodymą, kad lietuviams katinas buvo Lietuvos simbolis,\nradau vienoje 1483 metų karaliaus Kazimiero privilegijoje, ra­\nšytoje ant pergamento rusų kalba, kuria bajorui Rimvydui\n128\n\n## Puslapis 128\n\n(Rymwidowi) suteikia žemę prie Merkio upės Trakų apskrity­\nje. Ten pasakyta, kad duota kaip atpildas už didesnės, nei įsta­\ntymais garantuojama, laisvės siekiančių Merkinės valsčiaus\nvalstiečių maišto nuslopinimą, taip pat už sugavimą maišti­\nninkų vado, vardu Leicis (Lejczis), kuris, paniekindamas jo\ndidenybės karaliaus orumą ir rimtumą, išdrįso paduoti kara­\nliui katiną, sakydamas, kad tai esąs stabmeldiškosios laisvės\n(Lietwii) ženklas.\nIš to matyti, kad lietuvių tauta, nepakęsdama savo laisvių\nsuvaržymo ir norėdama išsivaduoti iš priespaudos, pasinau­\ndodavo laisvės deivės simboliu.
t-002vidutinis

Karalius Kazimieras 1483 m. privilegija bajorui Rimvydui suteikė žemę prie Merkio upės Trakų apskrityje.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 129

Įrodymą, kad lietuviams katinas buvo Lietuvos simbolis,\nradau vienoje 1483 metų karaliaus Kazimiero privilegijoje, ra­\nšytoje ant pergamento rusų kalba, kuria bajorui Rimvydui\n128\n\n## Puslapis 128\n\n(Rymwidowi) suteikia žemę prie Merkio upės Trakų apskrity­\nje. Ten pasakyta, kad duota kaip atpildas už didesnės, nei įsta­\ntymais garantuojama, laisvės siekiančių Merkinės valsčiaus\nvalstiečių maišto nuslopinimą, taip pat už sugavimą maišti­\nninkų vado, vardu Leicis (Lejczis), kuris, paniekindamas jo\ndidenybės karaliaus orumą ir rimtumą, išdrįso paduoti kara­\nliui katiną, sakydamas, kad tai esąs stabmeldiškosios laisvės\n(Lietwii) ženklas.\nIš to matyti, kad lietuvių tauta, nepakęsdama savo laisvių\nsuvaržymo ir norėdama išsivaduoti iš priespaudos, pasinau­\ndodavo laisvės deivės simboliu.
t-003vidutinis

Karalius Kazimieras buvusi prievartos nepakenčiančio jaunimo deivė, tai painioja ją su Laima.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 129

Įrodymą, kad lietuviams katinas buvo Lietuvos simbolis,\nradau vienoje 1483 metų karaliaus Kazimiero privilegijoje, ra­\nšytoje ant pergamento rusų kalba, kuria bajorui Rimvydui\n128\n\n## Puslapis 128\n\n(Rymwidowi) suteikia žemę prie Merkio upės Trakų apskrity­\nje. Ten pasakyta, kad duota kaip atpildas už didesnės, nei įsta­\ntymais garantuojama, laisvės siekiančių Merkinės valsčiaus\nvalstiečių maišto nuslopinimą, taip pat už sugavimą maišti­\nninkų vado, vardu Leicis (Lejczis), kuris, paniekindamas jo\ndidenybės karaliaus orumą ir rimtumą, išdrįso paduoti kara­\nliui katiną, sakydamas, kad tai esąs stabmeldiškosios laisvės\n(Lietwii) ženklas.\nIš to matyti, kad lietuvių tauta, nepakęsdama savo laisvių\nsuvaržymo ir norėdama išsivaduoti iš priespaudos, pasinau­\ndodavo laisvės deivės simboliu.
t-004vidutinis

Pas mus, valdant Jonui Kazimierui, atsirado rusų sentikių sekta iš tų popų, kurie nenorėjo priimti Biblijos ir liturgijos, Maskvos patriarcho Nikono pataisytos; persekiojami tėvynėje, jie visu būriu persikėlė į Lietuvą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 396

Tuo tarpu yra tik­ ras dalykas, jog Rusijoje, taip pat besiribojančiuose su ja kraš­ tuose nuo seno atsirasdavo sektų, dažnai tokių neaiškių, su­ painiotų ir slaptų, kad vietiniai rašytojai patys nesugeba nu­ statyti, kaip jos atsirado, nors nemaža jų gyvuoja iki šiol. Nuo amžių sektantus vadina raskolnikais, tai yra atskalūnais. Pas mus, valdant Jonui Kazimierui, atsirado rusų sentikių sekta iš tų popų, kurie nenorėjo priimti Biblijos ir liturgijos, Maskvos patriarcho Nikono pataisytos; persekiojami tėvynėje, jie visu būriu persikėlė į Lietuvą.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Rusovas sako, kad latvių jaunimas garbino tą deivę, va­ dindamas Dahkla, kaip laisvės ir vyriškumo globėją. Tą patį mitą pastebi Stenderis, bet dėl savo keistos etimologizacijos sudvejina: vienur vadinaDekkla, kitur - Tikla. Taip pat priski­ ria jai nebūdingas ypatybes: kadangi ji buvusi prievartos ne- pakenčiančio jaunimo deivė, tai painioja ją su Laima. Veliona (Wellona) Tai buvo garsi amžinybės, amžinos vilties, būsimo pomirti­ nio gyvenimo deivė.
t-002Reikšmingi paminėjimai

Susietas teiginys: t-002

Susieti teiginiai: t-002