.M , nes Kantautas buvo kilęs iš Žemaičių. Ir didysis kunigaikštis Kazimieras labai susirūpino, kad Žemaičiai atkrito nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, ir tuoj pat rašė laiškus į visas savo valdas, visiems Didžiosios Kunigaikštystės pareigūnams, kad skubiai ruoštųsi karui, norėjo jėga susigrąžinti Žemaičius savo tėvonijon, kaip anksčiau kad priklausė.
Juos nesunku paveikti gerumu, paskyrus į seniūnus žmogų, kurį žemaičiai mielai priimtų ir kuriam 475 ## Puslapis 474 Daumantas noriai užleistų vietą". Išsižadėjęs pirmykščio sumanymo, valdovas nutarė sužinoti, ar žemaičiai sutiks, kad seniūnu būtų ne Daumantas, o Kantautas, garsus visoje Žemaitijoje vyras bei Daumanto giminaitis. Kaip norėjo, taip ir išėjo: žemaičiai mielai sutiko priimti Kantautą, savo krašto žmogų, per šio apsukrumą suartėjo netrukus su Kazimieru ir lengva širdimi atsižadėjo Mykolo, nes niekas daugiau nebenorėjo remti tremtinio, neturinčio nei karių, nei užtarėjų.