Juos nesunku paveikti gerumu, paskyrus į se\nniūnus žmogų, kurį žemaičiai mielai priimtų ir kuriam\n475\n\n## Puslapis 474\n\nDaumantas noriai užleistų vietą\". Išsižadėjęs pirmykščio\nsumanymo, valdovas nutarė sužinoti, ar žemaičiai su\ntiks, kad seniūnu būtų ne Daumantas, o Kantautas, gar\nsus visoje Žemaitijoje vyras bei Daumanto giminaitis.\nKaip norėjo, taip ir išėjo: žemaičiai mielai sutiko pri\nimti Kantautą, savo krašto žmogų, per šio apsukrumą\nsuartėjo netrukus su Kazimieru ir lengva širdimi atsi\nžadėjo Mykolo, nes niekas daugiau nebenorėjo remti\ntremtinio, neturinčio nei karių, nei užtarėjų.
.M , nes Kantautas buvo kilęs \niš Žemaičių. Ir didysis kunigaikštis Kazimieras labai \nsusirūpino, kad Žemaičiai atkrito nuo Lietuvos Didžio\nsios Kunigaikštystės, ir tuoj pat rašė laiškus į visas sa\nvo valdas, visiems Didžiosios Kunigaikštystės pareigū\nnams, kad skubiai ruoštųsi karui, norėjo jėga susigrą\nžinti Žemaičius savo tėvonijon, kaip anksčiau kad \npriklausė.