Santrauka
Žemaičiai mielai priėmė Kantautą seniūnu, nes jis buvo jų krašto žmogus ir Daumanto giminaitis.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Žemaičiai mielai priėmė Kantautą seniūnu, nes jis buvo jų krašto žmogus ir Daumanto giminaitis.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Žemaičiai mielai priėmė Kantautą seniūnu, nes jis buvo jų krašto žmogus ir Daumanto giminaitis.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Juos nesunku paveikti gerumu, paskyrus į se niūnus žmogų, kurį žemaičiai mielai priimtų ir kuriam 475
Puslapis 474
Daumantas noriai užleistų vietą”. Išsižadėjęs pirmykščio sumanymo, valdovas nutarė sužinoti, ar žemaičiai su tiks, kad seniūnu būtų ne Daumantas, o Kantautas, gar sus visoje Žemaitijoje vyras bei Daumanto giminaitis. Kaip norėjo, taip ir išėjo: žemaičiai mielai sutiko pri imti Kantautą, savo krašto žmogų, per šio apsukrumą suartėjo netrukus su Kazimieru ir lengva širdimi atsi žadėjo Mykolo, nes niekas daugiau nebenorėjo remti tremtinio, neturinčio nei karių, nei užtarėjų.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|