Jurgis Narimantaitis, Algirdo brolėnas, valdė Kremenecą Rusioje.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 229
Tad šis, norėdamas apginti savo teises į Ru\nsią, nutarė, jog pirmiausia būtina kariauti su lietuviais.\nMat Rusią valdė Algirdo broliai: Liubartas — Lvovą,\nKęstutis — dideles žemes kitur Rusioje, o Jurgis Nari-\nmantaitis, jų brolėnas,— Kremenecą. Vis dėlto lenkai\nturėjo vengti karo su lietuviais, antraip galėjo palūžti\niš karto susidūrę su daugybe kliūčių ir karo sunkeny\nbių.
Lenkijos karalius Kazimieras paliko visą Belzo kunigaikštystę Jurgiui Narimantaičiui.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 248
Tais pačiais metais\nKazimieras,\nLenkijos kara\nlius, pasinaudojęs proga, jog lietuviai įsitraukė į karą\nsu kryžiuočiais, atėmė iš jų rusų valdas išvijęs iš Vo\nlynės Algirdo brolį Liubartą. Mat, nors visą Belzo\nkunigaikštystę paliko Jurgiui Narimantaičiui, o Podo\nlės kunigaikščiui Aleksandrui Narimantaičiui atidavė\nVolynę, tačiau abi šias žemes atidavė su ta sąlyga,\nkad aukščiausią galią į Rusią turėsiąs Lenkijos kara\nlius, o pilis, miestus bei įgulas tvarkysią lenkų skirti\nvietininkai. Gal supykę dėl šios lenkų padarytos skriau\ndos, gal dėl to, kad žmonė-\n1367 m e ta i\nse pasklido kalbos, jog, Po\nlocko vyskupo patarti, kry\nžiuočiai, iš naujo įsiveržę, nusiaubė penkias apygar\ndas, lietuviai, vedami Kęstučio, įsibrovė į Mazoviją\npasiplėšti grobio.
Jurgis Narimantaitis, Algirdo brolėnas, valdė Kremenecą Rusioje, kai Liubartas valdė Lvovą, o Kęstutis kitas Rusios žemes.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 229
Tad šis, norėdamas apginti savo teises į Ru\nsią, nutarė, jog pirmiausia būtina kariauti su lietuviais.\nMat Rusią valdė Algirdo broliai: Liubartas — Lvovą,\nKęstutis — dideles žemes kitur Rusioje, o Jurgis Nari-\nmantaitis, jų brolėnas,— Kremenecą. Vis dėlto lenkai\nturėjo vengti karo su lietuviais, antraip galėjo palūžti\niš karto susidūrę su daugybe kliūčių ir karo sunkeny\nbių.
Kazimieras paliko Belzo kunigaikštystę Jurgiui Narimantaičiui su sąlyga, kad aukščiausią galią Rusioje turės Lenkijos karalius.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 248
Tais pačiais metais\nKazimieras,\nLenkijos kara\nlius, pasinaudojęs proga, jog lietuviai įsitraukė į karą\nsu kryžiuočiais, atėmė iš jų rusų valdas išvijęs iš Vo\nlynės Algirdo brolį Liubartą. Mat, nors visą Belzo\nkunigaikštystę paliko Jurgiui Narimantaičiui, o Podo\nlės kunigaikščiui Aleksandrui Narimantaičiui atidavė\nVolynę, tačiau abi šias žemes atidavė su ta sąlyga,\nkad aukščiausią galią į Rusią turėsiąs Lenkijos kara\nlius, o pilis, miestus bei įgulas tvarkysią lenkų skirti\nvietininkai. Gal supykę dėl šios lenkų padarytos skriau\ndos, gal dėl to, kad žmonė-\n1367 m e ta i\nse pasklido kalbos, jog, Po\nlocko vyskupo patarti, kry\nžiuočiai, iš naujo įsiveržę, nusiaubė penkias apygar\ndas, lietuviai, vedami Kęstučio, įsibrovė į Mazoviją\npasiplėšti grobio.