asmuo

Jurgis Narimantaitis

4 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Jurgis Narimantaitis, Algirdo brolėnas, valdė Kremenecą Rusioje.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 229

Tad šis, norėdamas apginti savo teises į Ru\nsią, nutarė, jog pirmiausia būtina kariauti su lietuviais.\nMat Rusią valdė Algirdo broliai: Liubartas — Lvovą,\nKęstutis — dideles žemes kitur Rusioje, o Jurgis Nari-\nmantaitis, jų brolėnas,— Kremenecą. Vis dėlto lenkai\nturėjo vengti karo su lietuviais, antraip galėjo palūžti\niš karto susidūrę su daugybe kliūčių ir karo sunkeny\nbių.

t-002vidutinis

Lenkijos karalius Kazimieras paliko visą Belzo kunigaikštystę Jurgiui Narimantaičiui.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 248

Tais pačiais metais\nKazimieras,\nLenkijos kara\nlius, pasinaudojęs proga, jog lietuviai įsitraukė į karą\nsu kryžiuočiais, atėmė iš jų rusų valdas išvijęs iš Vo\nlynės Algirdo brolį Liubartą. Mat, nors visą Belzo\nkunigaikštystę paliko Jurgiui Narimantaičiui, o Podo\nlės kunigaikščiui Aleksandrui Narimantaičiui atidavė\nVolynę, tačiau abi šias žemes atidavė su ta sąlyga,\nkad aukščiausią galią į Rusią turėsiąs Lenkijos kara\nlius, o pilis, miestus bei įgulas tvarkysią lenkų skirti\nvietininkai. Gal supykę dėl šios lenkų padarytos skriau\ndos, gal dėl to, kad žmonė-\n1367 m e ta i\nse pasklido kalbos, jog, Po\nlocko vyskupo patarti, kry\nžiuočiai, iš naujo įsiveržę, nusiaubė penkias apygar\ndas, lietuviai, vedami Kęstučio, įsibrovė į Mazoviją\npasiplėšti grobio.

t-003vidutinis

Jurgis Narimantaitis, Algirdo brolėnas, valdė Kremenecą Rusioje, kai Liubartas valdė Lvovą, o Kęstutis kitas Rusios žemes.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 229

Tad šis, norėdamas apginti savo teises į Ru\nsią, nutarė, jog pirmiausia būtina kariauti su lietuviais.\nMat Rusią valdė Algirdo broliai: Liubartas — Lvovą,\nKęstutis — dideles žemes kitur Rusioje, o Jurgis Nari-\nmantaitis, jų brolėnas,— Kremenecą. Vis dėlto lenkai\nturėjo vengti karo su lietuviais, antraip galėjo palūžti\niš karto susidūrę su daugybe kliūčių ir karo sunkeny\nbių.

t-004vidutinis

Kazimieras paliko Belzo kunigaikštystę Jurgiui Narimantaičiui su sąlyga, kad aukščiausią galią Rusioje turės Lenkijos karalius.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 248

Tais pačiais metais\nKazimieras,\nLenkijos kara\nlius, pasinaudojęs proga, jog lietuviai įsitraukė į karą\nsu kryžiuočiais, atėmė iš jų rusų valdas išvijęs iš Vo\nlynės Algirdo brolį Liubartą. Mat, nors visą Belzo\nkunigaikštystę paliko Jurgiui Narimantaičiui, o Podo\nlės kunigaikščiui Aleksandrui Narimantaičiui atidavė\nVolynę, tačiau abi šias žemes atidavė su ta sąlyga,\nkad aukščiausią galią į Rusią turėsiąs Lenkijos kara\nlius, o pilis, miestus bei įgulas tvarkysią lenkų skirti\nvietininkai. Gal supykę dėl šios lenkų padarytos skriau\ndos, gal dėl to, kad žmonė-\n1367 m e ta i\nse pasklido kalbos, jog, Po\nlocko vyskupo patarti, kry\nžiuočiai, iš naujo įsiveržę, nusiaubė penkias apygar\ndas, lietuviai, vedami Kęstučio, įsibrovė į Mazoviją\npasiplėšti grobio.