asmuo

Jurgis Narimantaitis

4 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Jurgis Narimantaitis, Algirdo brolėnas, valdė Kremenecą Rusioje. Lenkijos karalius Kazimieras paliko visą Belzo kunigaikštystę Jurgiui Narimantaičiui. Jurgis Narimantaitis, Algirdo brolėnas, valdė Kremenecą Rusioje, kai Liubartas valdė Lvovą, o Kęstutis kitas Rusios žemes.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Jurgis Narimantaitis, Algirdo brolėnas, valdė Kremenecą Rusioje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tad šis, norėdamas apginti savo teises į Ru­\nsią, nutarė, jog pirmiausia būtina kariauti su lietuviais.\nMat Rusią valdė Algirdo broliai: Liubartas — Lvovą,\nKęstutis — dideles žemes kitur Rusioje, o Jurgis Nari-\nmantaitis, jų brolėnas,— Kremenecą. Vis dėlto lenkai\nturėjo vengti karo su lietuviais, antraip galėjo palūžti\niš karto susidūrę su daugybe kliūčių ir karo sunkeny­\nbių.
t-002vidutinis

Lenkijos karalius Kazimieras paliko visą Belzo kunigaikštystę Jurgiui Narimantaičiui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tais pačiais metais\nKazimieras,\nLenkijos kara­\nlius, pasinaudojęs proga, jog lietuviai įsitraukė į karą\nsu kryžiuočiais, atėmė iš jų rusų valdas išvijęs iš Vo­\nlynės Algirdo brolį Liubartą. Mat, nors visą Belzo\nkunigaikštystę paliko Jurgiui Narimantaičiui, o Podo­\nlės kunigaikščiui Aleksandrui Narimantaičiui atidavė\nVolynę, tačiau abi šias žemes atidavė su ta sąlyga,\nkad aukščiausią galią į Rusią turėsiąs Lenkijos kara­\nlius, o pilis, miestus bei įgulas tvarkysią lenkų skirti\nvietininkai. Gal supykę dėl šios lenkų padarytos skriau­\ndos, gal dėl to, kad žmonė-\n1367 m e ta i\nse pasklido kalbos, jog, Po­\nlocko vyskupo patarti, kry­\nžiuočiai, iš naujo įsiveržę, nusiaubė penkias apygar­\ndas, lietuviai, vedami Kęstučio, įsibrovė į Mazoviją\npasiplėšti grobio.
t-003vidutinis

Jurgis Narimantaitis, Algirdo brolėnas, valdė Kremenecą Rusioje, kai Liubartas valdė Lvovą, o Kęstutis kitas Rusios žemes.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tad šis, norėdamas apginti savo teises į Ru­\nsią, nutarė, jog pirmiausia būtina kariauti su lietuviais.\nMat Rusią valdė Algirdo broliai: Liubartas — Lvovą,\nKęstutis — dideles žemes kitur Rusioje, o Jurgis Nari-\nmantaitis, jų brolėnas,— Kremenecą. Vis dėlto lenkai\nturėjo vengti karo su lietuviais, antraip galėjo palūžti\niš karto susidūrę su daugybe kliūčių ir karo sunkeny­\nbių.
t-004vidutinis

Kazimieras paliko Belzo kunigaikštystę Jurgiui Narimantaičiui su sąlyga, kad aukščiausią galią Rusioje turės Lenkijos karalius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tais pačiais metais\nKazimieras,\nLenkijos kara­\nlius, pasinaudojęs proga, jog lietuviai įsitraukė į karą\nsu kryžiuočiais, atėmė iš jų rusų valdas išvijęs iš Vo­\nlynės Algirdo brolį Liubartą. Mat, nors visą Belzo\nkunigaikštystę paliko Jurgiui Narimantaičiui, o Podo­\nlės kunigaikščiui Aleksandrui Narimantaičiui atidavė\nVolynę, tačiau abi šias žemes atidavė su ta sąlyga,\nkad aukščiausią galią į Rusią turėsiąs Lenkijos kara­\nlius, o pilis, miestus bei įgulas tvarkysią lenkų skirti\nvietininkai. Gal supykę dėl šios lenkų padarytos skriau­\ndos, gal dėl to, kad žmonė-\n1367 m e ta i\nse pasklido kalbos, jog, Po­\nlocko vyskupo patarti, kry­\nžiuočiai, iš naujo įsiveržę, nusiaubė penkias apygar­\ndas, lietuviai, vedami Kęstučio, įsibrovė į Mazoviją\npasiplėšti grobio.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 2 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: person

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)42