Asmuo

Jurgis Narimantaitis

4 teiginiai2 įrašai1 ryšys

Jurgis Narimantaitis, Algirdo brolėnas, valdė Kremenecą Rusioje. Lenkijos karalius Kazimieras paliko visą Belzo kunigaikštystę Jurgiui Narimantaičiui. Jurgis Narimantaitis, Algirdo brolėnas, valdė Kremenecą Rusioje, kai Liubartas valdė Lvovą, o Kęstutis kitas Rusios žemes.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

BelzasJurgis Narimantaitis

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Jurgis Narimantaitis, Algirdo brolėnas, valdė Kremenecą Rusioje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tad šis, norėdamas apginti savo teises į Rusią, nutarė, jog pirmiausia būtina kariauti su lietuviais. Mat Rusią valdė Algirdo broliai: Liubartas — Lvovą, Kęstutis — dideles žemes kitur Rusioje, o Jurgis Narimantaitis, jų brolėnas,— Kremenecą. Vis dėlto lenkai turėjo vengti karo su lietuviais, antraip galėjo palūžti iš karto susidūrę su daugybe kliūčių ir karo sunkenybių.
t-002vidutinis

Lenkijos karalius Kazimieras paliko visą Belzo kunigaikštystę Jurgiui Narimantaičiui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tais pačiais metais Kazimieras, Lenkijos karalius, pasinaudojęs proga, jog lietuviai įsitraukė į karą su kryžiuočiais, atėmė iš jų rusų valdas išvijęs iš Volynės Algirdo brolį Liubartą. Mat, nors visą Belzo kunigaikštystę paliko Jurgiui Narimantaičiui, o Podolės kunigaikščiui Aleksandrui Narimantaičiui atidavė Volynę, tačiau abi šias žemes atidavė su ta sąlyga, kad aukščiausią galią į Rusią turėsiąs Lenkijos karalius, o pilis, miestus bei įgulas tvarkysią lenkų skirti vietininkai. Gal supykę dėl šios lenkų padarytos skriaudos, gal dėl to, kad žmonė- 1367 m e ta i se pasklido kalbos, jog, Polocko vyskupo patarti, kryžiuočiai, iš naujo įsiveržę, nusiaubė penkias apygardas, lietuviai, vedami Kęstučio, įsibrovė į Mazoviją pasiplėšti grobio.
t-003vidutinis

Jurgis Narimantaitis, Algirdo brolėnas, valdė Kremenecą Rusioje, kai Liubartas valdė Lvovą, o Kęstutis kitas Rusios žemes.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tad šis, norėdamas apginti savo teises į Rusią, nutarė, jog pirmiausia būtina kariauti su lietuviais. Mat Rusią valdė Algirdo broliai: Liubartas — Lvovą, Kęstutis — dideles žemes kitur Rusioje, o Jurgis Narimantaitis, jų brolėnas,— Kremenecą. Vis dėlto lenkai turėjo vengti karo su lietuviais, antraip galėjo palūžti iš karto susidūrę su daugybe kliūčių ir karo sunkenybių.
t-004vidutinis

Kazimieras paliko Belzo kunigaikštystę Jurgiui Narimantaičiui su sąlyga, kad aukščiausią galią Rusioje turės Lenkijos karalius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tais pačiais metais Kazimieras, Lenkijos karalius, pasinaudojęs proga, jog lietuviai įsitraukė į karą su kryžiuočiais, atėmė iš jų rusų valdas išvijęs iš Volynės Algirdo brolį Liubartą. Mat, nors visą Belzo kunigaikštystę paliko Jurgiui Narimantaičiui, o Podolės kunigaikščiui Aleksandrui Narimantaičiui atidavė Volynę, tačiau abi šias žemes atidavė su ta sąlyga, kad aukščiausią galią į Rusią turėsiąs Lenkijos karalius, o pilis, miestus bei įgulas tvarkysią lenkų skirti vietininkai. Gal supykę dėl šios lenkų padarytos skriaudos, gal dėl to, kad žmonė- 1367 m e ta i se pasklido kalbos, jog, Polocko vyskupo patarti, kryžiuočiai, iš naujo įsiveržę, nusiaubė penkias apygardas, lietuviai, vedami Kęstučio, įsibrovė į Mazoviją pasiplėšti grobio.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 2 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

turėjo priklausinį:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—42