Asmuo

Jonas Kristupas Glaubicas

8 teiginiai6 įrašai2 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Jonas Kristupas Glaubicas (Johan Christoph Glaubitz; apie 1700 m., Svidnica (Silezija) – 1767 m. kovo 30 d. Vilniuje, palaidotas liuteronų kapinėse) – žymiausias vėlyvojo baroko, rokoko stiliaus architektas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Jonas Kristupas Glaubicas – XVIII amžiaus architektas, laikomas pagrindiniu originalios Vilniaus baroko mokyklos kūrėju. Iš vokiškų žemių atvykęs liuteronas Glaubicas (apie 1700–1767 m.) tapo produktyviausiu XVIII amžiaus architektu ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Jo veikla siejama su Vilniaus baroko mokyklos stilistikos formavimu ir savitos, originalios architektūros tradicijos plėtra. Glaubicas kūrė daugiakonfesiame Vilniuje, todėl jo darbai buvo skirti ne vien liuteronams, bet ir katalikams, graikams katalikams, stačiatikiams bei žydams. 1737–1767 metų jo kūrybos trisdešimtmetis laikomas vienu ryškiausių senosios Lietuvos civilizacijos reiškinių ir Vakarų civilizacinės įtakos ženklu, o pats architektas įtrauktinas į Europos baroko istoriją.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

VilniusJonas Kristupas Glaubicas

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas
  • Architektas, pagrindinis originalios Vilniaus baroko mokyklos architektas.
  • Iš vokiškų žemių atvykęs architektas, veikęs Vilniuje ir visoje LDK.
  • Šaltinio autoriai XVIII a. Vilniaus baroko mokyklos pagrindiniu architektu įvardija Joną Kristupą Glaubicą.
  • Šaltinio autoriai jį apibūdina kaip produktyviausią XVIII a. architektą ne tik Vilniuje, bet ir visoje LDK.
Gebėjimai
  • Produktyviausias XVIII a. architektas Vilniuje ir visoje LDK.
  • Tai šaltinio autorių vertinimas apie jo produktyvumą XVIII amžiuje.
Pažiūros
  • Liuteronas.
  • Šaltinio autoriai Joną Kristupą Glaubicą apibūdina kaip iš vokiškų žemių atvykusį liuteroną XVIII a. pirmojoje pusėje.
Bendravimas
  • Kūrė skirtingoms religinėms bendruomenėms: liuteronams, katalikams, graikų katalikams, stačiatikiams ir žydams.
  • Šaltinio autoriai teigia, kad jis puikiai pritapo daugiakonfesiame Vilniuje ir kūrė ne tik savo bendruomenei.
Istorinė reikšmėŠaltinių nesutarimas
  • Jo 1737–1767 m. kūrybos trisdešimtmetis laikomas vienu ryškiausių senosios Lietuvos civilizacijos reiškinių ir priklausomybės Vakarų civilizacijai ženklu.
  • Priskiriamas prie pačių reikšmingiausių Lietuvos istorijos asmenų.
  • Jo kūryba turėtų būti įtraukta į Europos baroko istoriją.
  • Tai 2013 m. šaltinio autorių istorinis vertinimas apie jo kūrybos laikotarpį.
  • Šaltinio autoriai taip vertina Glaubicą, pabrėždami jo nuopelnų reikšmę lyginant su epochos valdovų darbais.
  • Šaltinio autoriai teigia, kad Glaubicas dėl Vilniaus baroko mokyklos vaidmens turėtų būti drąsiai įvesdintas į Europos baroko istoriją.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Jonas Kristupas Glaubicas įvardytas pagrindiniu Vilniaus baroko mokyklos architektu.

Įrodymai (1)
t-208078vidutinis

1764 m. vasarą vyskupas J. D. Lopacinskis laiške teigė nesulaukęs architekto Jono Kristupo Glaubico, kuris buvo užtrukęs Rusijoje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių

1764 m. vasarą Varniuose vyskupas J. D. Lopacinskis savo broliui rašė nežinąs, ar Vilniaus rūmuose vyksta statybos, kaip kad buvo paliepęs, nes nesulaukė architekto J. K. Glaubico, kuris kažkur Rusioje [užtrukęs] sukasi

Jonas Kristupas Glaubicas laikomas pagrindiniu originalios Vilniaus baroko mokyklos architektu.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (8 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

gyveno:
Puslapio nuorodos:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—74
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių—11
03-ldk-tarp-tradiciju-ir-naujoviu—01