Santrauka
Jonas Kristupas Glaubicas pristatomas kaip pagrindinis Vilniaus baroko mokyklos architektas ir šios mokyklos stilistikos formuotojas, kūręs daugiakonfesiame Vilniuje.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-012 Jonas Kristupas Glaubicas buvo pagrindinis XVIII a. susiformavusios Vilniaus baroko mokyklos architektas. | c-001 | |
| t-013 Jono Kristupo Glaubico 1737–1767 m. kūrybos laikotarpis laikomas vienu ryškiausių senosios Lietuvos civilizacijos reiškinių. | c-002 | |
| t-014 Jonas Kristupas Glaubicas buvo pagrindinis XVIII a. sukurtos Vilniaus baroko mokyklos architektas. | c-001 | |
| t-015 Jonas Kristupas Glaubicas buvo laikomas pagrindiniu Vilniaus baroko mokyklos architektu. | c-003 | |
| t-016 Jonas Kristupas Glaubicas buvo iš vokiškų žemių atvykęs liuteronas ir produktyviausias XVIII a. architektas Vilniuje bei LDK. | c-004 | |
| t-017 Glaubicas suformavo baroko architektūrinio stiliaus atmainą, neturinčią analogo – Vilniaus baroko mokyklą. | c-005 | |
| t-018 Glaubico kūrybos trisdešimtmetis (1737–1767 m.) yra vienas ryškiausių senosios Lietuvos civilizacijos reiškinių, priklausomybės Vakarų civilizacijai ženklas. | c-006 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Jonas Kristupas Glaubicas buvo pagrindinis XVIII a. susiformavusios Vilniaus baroko mokyklos architektas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Jame randame šiuolaikinės artilerijos ir net kosmonautikos ištakas – veikale išdėstyta daugiapakopių raketų te- orija. XVII–XVIII a. barokinį kraštovaizdį architektūroje ir dailėje taip pat nulėmė jėzuitai. Tik XVII a. vyravo „importinis“, ypač itališkas, barokas, o XVIII a. buvo sukurta originali, vadinamoji Vilniaus baroko mokykla, kurios pagrindinis architektas Jonas Kristupas Glaubicas (Johann Chris- toph Glaubitz) turėtų būti drąsiai įvesdintas į Europos baroko istoriją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jono Kristupo Glaubico 1737–1767 m. kūrybos laikotarpis laikomas vienu ryškiausių senosios Lietuvos civilizacijos reiškinių.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Bažnyčios su dviem grakščiais, skirtingai dekoruotų tarpsnių bokštais tapo neatskiriamu katalikiškojo peizažo bruo- žu, žymėjo rytinę katalikybės, kartu ir Vidurio Europos ribą. J. K. Glaubi- co kūrybos trisdešimtmetis (1737–1767 m.) yra vienas ryškiausių senosios Lietuvos civilizacijos reiškinių, priklausomybės Vakarų civilizacijai ženklas. Tai leidžia pakelti J. K. Glaubicą į pačių reikšmingiausių Lietuvos istorijos asmenų rangą, nes prieš jo nuopelnus nublanksta epochos valdovų darbai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jonas Kristupas Glaubicas buvo laikomas pagrindiniu Vilniaus baroko mokyklos architektu.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
vyravo „importinis“, ypač itališkas, barokas, o XVIII a. buvo sukurta originali, vadinamoji Vilniaus baroko mokykla, kurios pagrindinis architektas Jonas Kristupas Glaubicas (Johann Chris- toph Glaubitz) turėtų būti drąsiai įvesdintas į Europos baroko istoriją. Visuomenės agrarinis pobūdis ir miestų silpnumas lėmė, kad Lenki- joje ir Lietuvoje susiformavo originali luominės monarchinės santvar- kos atmaina – Bajorų respublika arba net anarchija.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jonas Kristupas Glaubicas buvo iš vokiškų žemių atvykęs liuteronas ir produktyviausias XVIII a. architektas Vilniuje bei LDK.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Pirmojoje XVIII a. pusėje susiformavo savita Vil- niaus mokykla, kurios stilistikos formuotojas, produktyviausias XVIII a. ar-
2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 83 chitektas ne tik Vilniuje, bet ir visoje LDK buvo iš vokiškų žemių atvykęs liu- teronas Jonas Kristupas Glaubicas (apie 1700–1767 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Glaubicas suformavo baroko architektūrinio stiliaus atmainą, neturinčią analogo – Vilniaus baroko mokyklą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Jis puikiai pritapo daugiakonfesiame Vilniuje, kūrė ne tik savo bendruomenei – liuteronams, bet ir katalikams, graikams katalikams, stačiatikiams, žydams. J. K. Glaubi- cas suformavo baroko architektūrinio stiliaus atmainą, neturinčią analogo – Vilniaus baroko mokyklą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Glaubico kūrybos trisdešimtmetis (1737–1767 m.) yra vienas ryškiausių senosios Lietuvos civilizacijos reiškinių, priklausomybės Vakarų civilizacijai ženklas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
J. K. Glaubi- co kūrybos trisdešimtmetis (1737–1767 m.) yra vienas ryškiausių senosios Lietuvos civilizacijos reiškinių, priklausomybės Vakarų civilizacijai ženklas. Tai leidžia pakelti J. K. Glaubicą į pačių reikšmingiausių Lietuvos istorijos asmenų rangą, nes prieš jo nuopelnus nublanksta epochos valdovų darbai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |