Jonas Jeronimaitis Chodkevičius pasirinko Lietuvos susisaistymą su Lenkija ir 1569 m. Liublino seime priėmė unijos idėją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 65
Jis pasirinko pirmąjį kelią, tačiau sten-\ngėsi išsiderėti kuo palankesnes sąlygas. J. J. Chodkevičius Liublino seime \n1569 m. birželio 28 d. priėmė unijos ir net vieno antspaudo, taigi – Lietuvos \nprijungimo prie Lenkijos – idėją.
Jonas Jeronimaitis Chodkevičius apgynė LDK antspaudus ir nukėlė konkrečių Lenkijos bei Lietuvos ryšių ar unijos klausimų sprendimą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 65
Apgindamas LDK \nantspaudus, J. J. Chodkevičius pasiekė, kad konkretūs Lenkijos ir Lietu-\nvos ryšių nustatymo ar net unijos sudarymo klausimai būtų sprendžiami \nne Liublino seime, bet vėliau, todėl liko galimybė išsaugoti Lietuvos vals-\ntybingumą.
1562 m. Vitebsko karo lauko seimas siuntė Žemaičių seniūną Joną Jeronimaitį Chodkevičių į Lenkiją prašyti karinės pagalbos ir unijos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 64
Vitebsko „karo lauko“ seimas \nsiuntė Žemaičių seniūną Joną Jeronimaitį Chodkevičių į Lenkiją prašyti \nkarinės pagalbos, kartu unijos.
Jonas Jeronimaitis Chodkevičius, kreipdamasis į Žygimantą Augustą, teigė buvęs priverstas nusileisti su didžiu skausmu ir širdgėla.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 65
Kreipda-\nmasis į Žygimantą Augustą jis teigė: „Jūsų Didybės įsakyti mes čia su didžiu \nskausmu ir širdgėla buvome priversti nusileisti.
Jonas Jeronimaitis Chodkevičius pasiekė, kad Lenkijos ir Lietuvos ryšių ar unijos klausimai būtų sprendžiami po Liublino seimo.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 65
Apgindamas LDK \nantspaudus, J. J. Chodkevičius pasiekė, kad konkretūs Lenkijos ir Lietu-\nvos ryšių nustatymo ar net unijos sudarymo klausimai būtų sprendžiami \nne Liublino seime, bet vėliau, todėl liko galimybė išsaugoti Lietuvos vals-\ntybingumą.
Jonas Jeronimaitis Chodkevičius kreipdamasis į Žygimantą Augustą teigė, kad lietuviai priversti nusileisti su didžiu skausmu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 65
Kreipda- masis į Žygimantą Augustą jis teigė: „Jūsų Didybės įsakyti mes čia su didžiu skausmu ir širdgėla buvome priversti nusileisti. Bet kaip mums skaudu, to negalime išreikšti žodžiu. Nes mes, kaip ištikimi savo tėvynės sūnūs, esame įpareigoti rūpintis jos labu, kiek pajėgdami. Jei dabar mes negalime jos ap- ginti, tai todėl, kad esame priversti nusileisti prieš kliūtis, likimą ir laiką.“ Po šių žodžių lietuviai su ašaromis puolė ant kelių prieš karalių, tai pravirkdė netgi lenkus.