Santrauka
Tai matyti ir iš to, kad 1562 m. Vitebsko „karo lauko“ seimas siuntė Žemaičių seniūną Joną Jeronimaitį Chodkevičių į Lenkiją prašyti karinės pagalbos, kartu unijos. Chodkevičius suprato tragišką dilemą: arba Lietuva susisaisto su Lenkija, arba Lietuvą užkariauja Rusija. Jonas Jeronimaitis Chodkevičius teigė: „Jūsų Didybės įsakyti mes čia su didžiu skausmu ir širdgėla buvome priversti nusileisti.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Jonas Jeronimaitis Chodkevičius pasirinko Lietuvos susisaistymą su Lenkija ir 1569 m. Liublino seime priėmė unijos idėją. |
| t-002 Jonas Jeronimaitis Chodkevičius apgynė LDK antspaudus ir nukėlė konkrečių Lenkijos bei Lietuvos ryšių ar unijos klausimų sprendimą. |
| t-003 1562 m. Vitebsko karo lauko seimas siuntė Žemaičių seniūną Joną Jeronimaitį Chodkevičių į Lenkiją prašyti karinės pagalbos ir unijos. |
| t-004 Jonas Jeronimaitis Chodkevičius, kreipdamasis į Žygimantą Augustą, teigė buvęs priverstas nusileisti su didžiu skausmu ir širdgėla. |
| t-005 Jonas Jeronimaitis Chodkevičius pasiekė, kad Lenkijos ir Lietuvos ryšių ar unijos klausimai būtų sprendžiami po Liublino seimo. |
| t-006 Jonas Jeronimaitis Chodkevičius kreipdamasis į Žygimantą Augustą teigė, kad lietuviai priversti nusileisti su didžiu skausmu. |