Jonas Goštautas

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Daugirdas, turėjęs galyk u s bę turtų ir šalininkų, gražia kalba netruko Įrodyti luomams savo nekaltumą, ir vėliau niekas jam daugiau nedrįso prikaišioti šio nusikaltimo; norėdamas parodyti, jog visai nieko bendra neturėjęs su sąmokslininkais, jis smarkiai užsipuolė Leliušą, kam šis, girdi, leidęs nužudyti valdovą jam pavaldžioje pilyje. Vis dėlto Leliušui 4 72 ## Puslapis 471 nepritaikė jokios rimtesnės nuobaudos, tik jį pašalino iš senato, o Trakų vaivadiją perdavė Goštautui. Joną, Čartorysko kunigaikštį, pasmerkė už akių ir atėmė iš jo valdas, tačiau ne dėl to, kad senatas ir kunigaikštis norėjo jam keršyti už Žygimantą, o todėl, kad ant jo pyko, nes Čartoriskis išdidžiai atsisakė perduoti valstybės iždui pasigrobtą turtą.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Neilgai džiaugėsi šiomis pergalėmis. Mat Jono Goštauto vedama kariuomenė jį išvijo iš visų Kijevo bei Seversko žemių, be to, atsiėmė Brianską ir Starodubą. Kartu su valdomis praradęs visas viltis, Mykolas sugrįžo į Maskvą, kur penketą metų gyveno vienuolyne.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Neilgai džiaugėsi šiomis pergalėmis. Mat Jono Goštauto vedama kariuomenė jį išvijo iš visų Kijevo bei Seversko žemių, be to, atsiėmė Brianską ir Starodubą. Kartu su valdomis praradęs visas viltis, Mykolas sugrįžo į Maskvą, kur penketą metų gyveno vienuolyne.

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

APIE JOGAILOS SŪNAUS KAZIMIERO IŠRINKIMĄ LIETUVOS DIDŽIUOJU KUNIGAIKŠČIU O Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba apie visa tai nieko nežinojo 1 — nei apie kunigaikščio Žygimanto 126 ## Puslapis 122 kėslus, nei apie Vilniaus ir Trakų vaivadų sąmokslų, nes kunigaikštis Žygimantas, rašydamas raštus visoms žemėms ir tolimiausiems miestams bei visiems didikams, niekuo neišdavė savo pykčio. Ir jų dar nebuvo suvažiavusių, nes kai kurie buvo tolimuose Didžiosios Kunigaikštystės miestuose, srityse: 2emaičių seniūnas Kęsgailą2 Žemaitijoje, Jonas Goštautas3 Smolenske, nes jis tuo metu buvo Smolensko vietininku. Didysis kunigaikštis Žygimantas rašė ir jam, kad skirtu laiku atvažiuotų pas didįjį kunigaikštį Žygimantą, o į Smolenską jo vieton nusiuntė Andrių Sakavičių * .

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Būnant Kazimierui Vilniuje, Drohičino ir Melniko seniūnu buvo Jurgis Nosuta 8, paskirtas dar Žygimanto. Kai tik jis išgirdo, kad karalaitis Kazimieras pakeltas didžiuoju kunigaikščiu, o Mykoliukas Zygimantailis pabėgo į Mazoviją, nusprendė su tais miestais pereiti Mykoliuko Zygimantaičio tarnybon ir dar prikalbėjo daugelį lenkų miestų atsiskirti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Ir su visais tais miestais prisijungė prie Mazovijos ir ėmė tarnauti Mykoliukui Išgirdę apie tai tikrą žinią, didysis kunigaikštis Kazimieras ir Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba skubiai siunčia su kariuomene Joną Goštautą, kurį, įkeliant Kazimierą į sostą, buvo paskyrę didžiojo kunigaikščio globėju, nes kunigaikštis Kazimieras dar buvo mažametis.

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Ir jis labai gailėjos, kad jo sugalvoti būdai virsta niekais ir daro naudą didžiajam kunigaikščiui Kazimierui, o jis pats krinta į duobę, kurią jam buvo iškasęs. Ir jis ėmė labai bijoti, pabėgo į Brianską, į savo tolimiausią miestą. Būdamas Brianske, sutelkė nemaža kariuomenės ir su Maskvos pagalba 12 žygiuoja ir užima Kijevo miestą l3. Ir didysis kunigaikštis Kazimieras sutelkia visas savo Lietuvos jėgas ir skubiai siunčia savo globėją Joną Goštautą ".

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Būnant Kazimierui Vilniuje, Drohičino ir Melniko seniūnu buvo Jurgis Nosuta 8, paskirtas dar Žygimanto. Kai tik jis išgirdo, kad karalaitis Kazimieras pakeltas didžiuoju kunigaikščiu, o Mykoliukas Zygimantailis pabėgo į Mazoviją, nusprendė su tais miestais pereiti Mykoliuko Zygimantaičio tarnybon ir dar prikalbėjo daugelį lenkų miestų atsiskirti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Ir su visais tais miestais prisijungė prie Mazovijos ir ėmė tarnauti Mykoliukui Išgirdę apie tai tikrą žinią, didysis kunigaikštis Kazimieras ir Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba skubiai siunčia su kariuomene Joną Goštautą, kurį, įkeliant Kazimierą į sostą, buvo paskyrę didžiojo kunigaikščio globėju, nes kunigaikštis Kazimieras dar buvo mažametis.